Kas yra Buda ir budizmas?

Kas yra budizmas?    pirma versija

Geriausią Budos mokymų paaiškinimą davė pats Buda. Sanskrito kalboje mokymai vadinasi Dharma, o tibetietiškai – Čio. Abu šie žodžiai reiškia "viskas – kaip iš tiesų yra", todėl budizmą galima vertinti, kaip rinkinį priemonių, suteikiančių mums galimybę čia ir dabar pamatyti reiškinius tokius, kokie jie iš tiesų yra. Budizme nėra dogmų, visur galima dėlioti klaustukus. Budos mokymų tikslas – visiškai išvystyti ir išlaisvinti kūną, kalbą ir protą.

Kas yra Buda?

Buda gimė maždaug prieš 2560 metų karališkoje Indijos šeimoje, aukšto kultūrinio išsivystymo laikotarpiu. Jaunasis princas mėgavosi ypatingai privilegijuota padėtimi ir iki pat 29 metų amžiaus patyrė vien malonumus. Tačiau pirmąjį kartą išvykus iš rūmų, jo pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Per tris, viena po kitos sekusias kelionės dienas, jis pamatė labai ligotą žmogų, seną žmogų ir mirusįjį. Suvokęs senatvės, ligos ir mirties neišvengiamybę bei visa ko laikinumą, princas labai susirūpino. Kitą rytą jis pamatė giliai medituojantį jogą ir jų protai susitiko. Apimtas įkvėpimo Buda paliko šeimą ir namus, ir keliavo po šalį ieškodamas mokymų, kurie leistų nugalėti kentėjimą ir mirtį. Jis mokėsi pas daugelį mokytojų, tačiau nei vienas negalėjo nurodyti jam absoliutaus tikslo.

Po šešerių gilios meditacijos metų, būdamas 35-erių, jis galiausiai suvokė proto prigimtį ir pasiekė nušvitimą. Buda atskleidė visų reiškinių esmę – visažinančią erdvę, kurioje viskas įmanoma; jos spindintį aiškumą, kuris žaismingai išreiškia proto turtingumą; jos beribę meilę, pašalinančią visas kliūtis. Per kitus 45 metus, tūkstančius gabių mokinių Buda mokė metodų, leidžiančių pasiekti nušvitimo tikslą.



Budizmas yra filosofija, psichologija ar religija?

Budizmas gali būti laikomas filosofija, nes mokyme pateikiamas požiūris yra išbaigtas ir absoliučiai logiškas. Tačiau tai nėra tik filosofija. Filosofija paaiškina reiškinius formaliame žodžių ir idėjų lygmenyje, o Budos mokymai veikia mus, kaip visumą. Nors ir filosofija, ir budistinė praktika įgalina mus aiškiai mąstyti, tik pastaroji sąlygoja negrįžtamus pokyčius, nes padeda praktiškai išspręsti tai, ką kasdien patiriame viduje ir išorėje.

Mokymai įgalina keistis tuos, kurie juos praktikuoja, todėl kartais budizmas laikomas psichologijos rūšimi. Visos įvairiausios psichologijos šakos siekia padėti žmonėms išvengti pernelyg didelių asmeninių problemų ir nebūti našta visuomenei. Nors ir psichologija, ir budizmas gali pakeisti žmones, budizmas skirtas tiems, kurie jau yra sveiki. Galima teigti, kad budizmas prasideda ten, kur baigiasi psichologija. Deimantinio Kelio budizmas yra tinkamas tiems žmonėms, kurie jau yra stabilūs ir juos supančią erdvę patiria kaip palaimingą, o ne grėsmingą. Šiame lygmenyje mokymai ugdo beribę drąsą, džiaugsmą ir meilę, o tai yra pačios proto prigimties turtai.

Pritaikant mokymus gyvenime atsiras gilus pasitikėjimas jų meistriškumu, suteikiančiu kiekvienai situacijai prasmės ir augimo skonį. Vis aiškiau suvokiant sąlygotą reiškinių prigimtį, įprastinės koncepcijos išnyks ir tobulos kūno, kalbos bei proto savybės atsiskleis natūraliai. Galutinis praktikos rezultatas – nušvitimas arba Budos būsena – pralenkia intelektualinius ar terapinius filosofijos ir psichologijos tikslus, tai – sąvokas pranokstantis tobulumo būvis.

Apjungiantis logišką požiūrį ir transformacijos galią bei metodus, įgalinančius pasiekti virš-asmenišką ir nesibaigiančią proto būseną – Budizmas yra daugiau kaip 2500 metų patirties religija.

Kas yra svarbiausi dalykai budizme?

Mūsų gyvenimui ilgalaikę prasmę suteikia keturios pagrindinės mintys. Pirmiausia branginame nepaprastą ir labai retą galimybę sutikti į nušvitimą vedančius mokymus, gebėjimą jais naudotis ir iš jų mokytis. Visos būtybės trokšta laimės ir nori išvengti kentėjimo. Net skruzdėlė nuropoja ilgiausią kelią stengdamasi išvengti mirties, o žmonės – pasiryžę viskam, kad tik būtų patenkinti. Taigi, susitikimas su mokymais, kurie suteikia ilgalaikę laimę yra labai svarbus.

Po to, mes suprantame, kad ne visuomet turėsime šią galimybę. Visi, kurie gimė – mirs, visa kas susijungė – suirs ir kas bepasirodytų – išnyks. Mūsų laikas yra ribotas. Gyvenimas tikrai baigsis, tačiau mes nežinome kada, todėl supratimas, kad progą turime dabar ir noras ją išnaudoti, taip pat yra nepaprastai vertingi.

Trečias dalykas, kurį suprantame – tai, kad pasaulis iš tiesų yra priežasčių ir pasekmių matrica, ir kad mūsų dabartiniai veiksmai, žodžiai ir mintys taps mūsų ateitimi. Nesvarbu, suprantame tai ar ne, viskas ką darome, sakome ar galvojame palieka įspūdžius ir mūsų viduje, ir išoriniame pasaulyje, kurie vėliau mums sugrįžta. Neigiami įspūdžiai ateityje pasirodys kaip kentėjimas ar nemalonios situacijos, nebent naudojamės meditacijomis, kurios tuos įspūdžius pašalina.

Galiausiai suprantame, kad Budos mokymams nėra alternatyvos. Nušvitimas yra aukščiausias džiaugsmas. Nėra nieko, kas teiktų daugiau pasitenkinimo ir pilnatvės, nei būsena, kurioje išgyvename vienybę su visais reiškiniais, visomis būtybėmis, visais laikais ir visomis kryptimis. Be to, kaip gi padėsime kitiems, patys būdami sutrikę ir kenčiantys?
Taigi, keturi minėti veiksniai suteikia pagrindą budistinei praktikai ir meditacijai. Tačiau, jeigu vadovaujamės įprastiniais požiūriais, kentėjimo išvengti nepajėgsime. Galvojantiems "aš esu šitas kūnas" ir "šie daiktai yra mano" – senatvė, ligos, mirtis ir praradimai bus ypatingai nemalonūs. Manantiems, kad "tas nušvitimas man pernelyg sudėtingas", nepavyks išvengti kentėjimo, nes jeigu jau gimėme, mes tikrai mirsime. Nėra didingesnio tikslo gyvenime nei atrasti vertybes, galinčias visam laikui įveikti kančią ir mirtį. Nušvitimo nauda yra neišmatuojama ir jį pasiekusiajam, ir visoms kitoms būtybėms.

Ar yra skirtingų budizmo rūšių?

Buda perdavė mokymus trijų tipų žmonėms. Tiems, kurie norėjo išvengti kentėjimo, jis paaiškino apie priežastį ir pasekmę. Tie, kurie norėjo daugiau nuveikti kitų labui, išgirdo mokymus apie užuojautą ir išmintį. Su gebančiais pasitikėti savo ir kitų žmonių Budos prigimtimi, jis dalijosi tiesiogine proto patirtimi, vadinamu Didžiuoju Antspaudu (tib. Čagčen, skt. Mahamudra). Pirmasis mokymų lygmuo yra vadinamas "Mažuoju keliu" arba "Theravada", antrasis – "Didžiuoju keliu" arba "Mahajana", trečiasis yra "Deimantinis kelias" arba "Vadžrajana".


Kas yra budizmas?    antra versija

Budizmas – viena didžiųjų pasaulio religijų, atsiradusi Indijoje VI-V a. iki m. e. Religijos pradininkas – Sidharta Gautama (nušvitęs buda; iš čia kilo pavadinimas).

Sidharta Gautama Varanasyje paskelbė budizmo doktrinos pagrindą – keturias tauriąsias tiesas, kurios atskleidžia ydingą būties ratą ir galimybę iš jo išsivaduoti. Pirmoji tiesa teigia, kad kančia egzistuoja, antroji – kančia turi savo priežastis, trečioji – kančia turi pabaigą, ketvirtoji – yra kelias kančiai pašalinti. Išskiriamos 3 pagrindinės kančios rūšys: fizinis ir dvasinis skausmas, permainos, visa persmelkianti kančia. Budistai mano, kad pastovi būtis neegzistuoja, o vyksta nuolatinis visa ko tapsmas ir nyksmas, todėl nėra jokių patvarių substancijų, įskaitant ir sielą. Nepastovios savybės ir būsenos yra pirminiai pasaulio vyksmą lemiantys elementai. Jų yra 5 grupės – kūniškumas, pojūčiai, skirtumai, instinktai, sąmonės aktai. Šie elementai sudaro visus materialius objektus, kurių atsiradimą ir sunykimą lemia karma – priežasties ir pasekmės ryšys; jis lemia atgimimus ir jų kokybę. Sąmoningos būtybės gyvenimo srautą, apimantį praeitą, esamą ir būsimą gyvenimus, aiškina mokymas apie priklausomą atsiradimą. Mokymas aiškina apie 12 grandžių: iš buvusio gyvenimo – neišmanymą, samsaras, esamo – sąmonę, pavadinimą ir formą, jutimus, sąlytį, jausmus, troškimus, prisirišimą, būsimo – tapsmą, gimimą, senatvę ir mirtį. Išsilaisvinimas iš atgimimų rato budistams yra kančios pabaiga, pasiekiama einant aštuonialypiu keliu. Jis skirstomas į 3 pagrindines važiuokles (janas; būdus, kuriais pasiekiama nirvana) – hinajaną (mažąją), mahajaną (didžiąją) ir vadžrajaną (deimantinę). Hinajanos krypties budistų tikslas yra pasiekti pabudimą – savo labui, mahajanos – bodhisatva turi atvesti visas gyvas būtybes į nirvaną, vadžrajanos – pasiekti atgimimą per kelis ar net vieną gyvenimą (pirmosios 2 važiuoklės reikalauja daugybės atgimimų). Kiekvienas žmogus gali pasirinkti geriausiai jo gebėjimus atitinkančią kryptį.

Budistai nepripažįsta dievų ar dievo, neturi formalaus priėmimo, kastų ar rasių apribojimo; neprivalo oficialiai išsižadėti anksčiau išpažintos religijos. Budistas yra tas, kuris gyvena pagal budizmo etikos normas. Pradedantiesiems praktikuoti budizmą privaloma nežudyti, nevogti, nemeluoti, santuokinė ištikimybė ir blaivybė. Vienuoliams privaloma laikytis trijų pagrindinių dorybių: draugiškumo visoms gyvoms būtybėms, ahimsos, gailestingumo, dar privaloma meditacija, celibatas, neturtas. Vienuoliai turi tik dubenėlį išmaldai rinkti, skustuvą, adatą ir ąsotį vandeniui. Vienuolynai – vienintelės organizuotos budizmo institucijos. Pirmieji (vyrų, vėliau moterų) atsirado maždaug VI-V a. iki m. e. Vienuolynai buvo svarbūs religiniai, meno ir mokslo centrai, jų teritorijose buvo kuriamos didelės mokyklos, kuriose studijuodavo keliasdešimt tūkstančių mokinių iš visos Azijos (Nalandos, arba Vikramašilos, vienuolynas Indijoje).

Sidhartos Gautamos mokslas plito žodžiu, I a. iki m. e. buvo užrašyti pirmieji budizmo tekstai, kurių svarbiausi rinkiniai išsaugoti Šri Lankoje. Kanoninių tekstų svarbiausias rinkinys yra Pali kanonas (pali kalba Tipitaka, sanskritu Tripitaka) parašytas pali kalba. Jis išverstas į tibetiečių, kinų, japonų, korėjiečių kalbas; yra parašyta komentarų. Sudarytas iš 3 dalių – Vinajapitaka (išdėstytos vienuolių gyvenimo taisyklės), Sutapitaka (Sidhartos Gautamos pamokymai), Abhidhamapitaka (nurodyti praktiniai būdai, kaip pasiekti išsivadavimą). Hinajanos krypties budistai pripažįsta tik Pali kanoną, mahajanos – daugiau tekstų. Kiti budistiniai tekstai (kanoniniai ir nekanoniniai) parašyti sanskritu, pali, prakriti ir kitomis kalbomis.

Budizmo raida skirstoma į 3 etapus: iki I a. (vyravo hinajanos, arba theravados, kryptis), iki VII a. (atsiskyrė mahajanos kryptis), po VII a. (įsitvirtino vadžrajanos kryptis, arba budistinis tantrizmas). Apie III a. religija ėmė plisti ir įsitvirtino Birmoje, Šri Lankoje, Kambodžoje, Tailande, Kinijoje, Indonezijoje, vėliau – Korėjoje, Japonijoje, VIII–XI a. – Mongolijoje ir Tibete. XIII a. pabaigoje Indijoje budizmas buvo beveik išnykęs. Susiformavo šios budizmo kryptys: amidizmas, dzenbudizmas, Tibeto budizmas (lamaizmas). Budizmą išpažįsta 95 % gyventojų Tailande, 90 % – Kambodžoje, 75 % – Butane, 70 % – Šri Lankoje, 60 % – Laose, 55 % – Vietname, 50 % – Japonijoje. Didelių budistų bendruomenių yra Birmoje, Indijoje, Indonezijoje, Kinijoje, Korėjoje, Malaizijoje, Mongolijoje, Nepale. Pasaulinė budistų brolija įkurta 1950 m. Tailande. Ji siekia skleisti budizmą ir vienyti budistus. Vakarų šalyse budizmas pradėjo plisti nuo 1970 m.

Lietuvoje pirmoji budistų bendruomenė (nelegali) atsirado 1972–1973 m. Budizmo idėjos (vadžrajanos krypties) buvo perimtos iš Buriatijos budistų. 1990 m. Kaune įkurta Kvan Um dzeno mokyklos budistinė bendruomenė (priklauso dzenbudizmo krypčiai), 1997 m. Šiauliuose ir Vilniuje – Budistų karma kagyu sąjunga (priklauso Tibeto budizmo krypčiai). 2001 m. surašymo duomenimis, budistais save laiko 408 žmonės.

#buda #budizmas #kas #yra #mokymai #išmintis

Gerai rasai. Patikrinau   panasiai ir vikipipedija raso. Youtubas irgi