Savaitės tema: Kovidiano kultas

„Corona“ tikinčiųjų bendruomenė primena kultą, savo dydžiu prilygstančią pasaulinei religijai.

C. J. Hopkins

Straipsnis vokiečių kalba paskelbtas 2021 m. gegužės 7 d. https://www.rubikon.news/

Išversta su www.DeepL.com/Translator

Supainiota ideologija, turinti planą po truputį keisti savo pasekėjus. Visiška sąmonės kontrolė ir bandymas radikaliai išrauti žmones iš jų ankstesnės gyvenamosios aplinkos. Sistemingas bejėgiškumo jausmo kūrimas. Griežta atlygio ir elgesio kontrolės sistema. Autoritarinės struktūros ir polinkis paženklinti ir išstumti deviantus … Ar tai automatiškai nesukelia minčių apie pavojingą religinį kultą? Vien dėl to, kad dalyvaujančių žmonių skaičius toks didelis, daugumai „Corona“ veiklos stebėtojų terminas „sekta“ neateina į galvą. Tačiau net ir labai daug pasekėjų turinti iliuzija lieka iliuzija. Dar 2020 m. spalio mėn. autorius parašė esė „Kovido kultas“ (1), kurioje vadinamąjį naująjį normalųjį reiškinį apibūdino kaip pasaulinį totalitarinį ideologinį judėjimą. Pastarųjų šešių mėnesių įvykiai įrodė, kad ši analogija yra tiksli.

Praėjus metams po to, kai buvo išplatintos visiškai šokiruojančios ir visiškai išgalvotos žmonių, krentančių negyvų gatvėje, nuotraukos, praėjus metams po numatyto 3,4 proc. mirtingumo ir visos kitos oficialios propagandos, nepaisant to, kad nebuvo jokių realių mokslinių įrodymų apie apokaliptinį marą, ir daugybės netiesioginių įrodymų, kad yra priešingai, milijonai žmonių ir toliau elgiasi kaip milžiniško mirties kulto nariai, viešumoje vaikštinėja dėvėdami medicininės išvaizdos kaukes, robotiškai kartoja bereikšmes frazes, kankina vaikus, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius, reikalauja, kad visiems būtų suleidžiama pavojingų eksperimentinių „vakcinų“, ir apskritai elgiasi kaip pamišėliai ir psichiniai ligoniai.

Kaip mes pasiekėme šį tašką…? Kaip rašiau tekste „The Covidian Cult“, „vietoj to, kad kultas egzistuotų kaip maža salelė dominuojančioje kultūroje, kultas tapo dominuojančia kultūra, o tie, kurie neprisijungė prie kulto, tapo izoliuotomis šios kultūros salelėmis.“

Kad tai suprastumėte, turite žinoti, kaip kultai kontroliuoja savo narių mąstymą, nes totalitariniai ideologiniai judėjimai veikia daugmaž taip pat, tik daug didesniu, visuomeniniu mastu. Šia tema yra daugybė tyrimų ir žinių (Robertą J. Liftoną minėjau savo ankstesniame rašinyje), tačiau, norėdamas į tai atkreipti dėmesį, tiesiog pasinaudosiu Margaret Singer „Šešiomis proto kontrolės sąlygomis“ iš jos 1995 m. išleistos knygos „Kultai tarp mūsų“ (Cults in Our Midst), per kurią galima pažvelgti į Kovidianos kultą.

Šešios proto kontrolės sąlygos.

Asmuo nežino, kas vyksta ir kaip jis ar ji yra keičiami žingsnis po žingsnio.
Potencialūs nauji nariai žingsnis po žingsnio dalyvauja elgesio keitimo programoje, nežinodami galutinės darbotvarkės ar viso grupės turinio.

Žvelgiant į praeitį, nesunku suprasti, kaip žmonės žingsnis po žingsnio buvo verčiami priimti „naujosios normos“ ideologiją. Jie buvo bombarduojami siaubinga propaganda, įkalinami, iš jų buvo atimtos pilietinės teisės, jie buvo verčiami viešumoje dėvėti medicininės išvaizdos kaukes, praktikuoti absurdiškus „socialinės distancijos“ ritualus, nuolat atlikti „testus“ ir dar ką nors. Kiekvienas, kuris nesilaikė šios elgesio keitimo programos arba abejojo naujosios ideologijos teisingumu ir racionalumu, buvo demonizuojamas kaip „sąmokslo teoretikas“, „kovų neigėjas“, „antivakseris“, iš esmės kulto priešas, kaip „slopintojas“ Scientologijos bažnyčioje.

Asmens socialinės ir (arba) fizinės aplinkos kontrolė; konkrečiai, asmens laiko kontrolė.
Jau daugiau nei metus „naujosios normos“ valdžios institucijos kontroliuoja socialinę ir fizinę aplinką ir tai, kaip „naujosios normos“ gyventojai praleidžia laiką, uždarydami patalpas, atlikdami apsisaugojimo ritualus, uždarydami „nesistemines“ įmones, skleisdami propagandą, izoliuodami vyresnio amžiaus žmones, ribodami keliones, privalomai užsidėdami kaukes, uždrausdami protestus, o dabar ir „neskiepytų“ žmonių segregaciją.

Iš esmės visuomenė virto kažkuo panašiu į infekcinių ligų skyrių ar milžinišką ligoninę, iš kurios neįmanoma ištrūkti.
Juk matėte nuotraukas, kuriose laimingi „naujieji normalūs žmonės“ valgo restoranuose, ilsisi paplūdimyje, bėgioja, eina į mokyklą ir t. t., gyvena „normalų“ gyvenimą su medicininės išvaizdos kaukėmis ir profilaktiniais veido skydais. Čia matote visuomenės patologizaciją, kasdienio gyvenimo patologizaciją, fizinę (socialinę) liguistos ligos ir mirties manijos apraišką.

Sistemingas bejėgiškumo jausmo kūrimas.
Koks žmogus gali jaustis bejėgiškesnis už paklusnų naujojo normalo žmogų, kuris sėdi namuose, įkyriai registruoja „Covid mirčių“ skaičių ir dalijasi savo medicininės išvaizdos kaukės ir „skiepų“ pleistro nuotraukomis socialiniame tinkle „Facebook“, laukdamas valdžios institucijų leidimo išeiti į lauką, aplankyti šeimą, pabučiuoti mylimąją ar paspausti ranką kolegai? Tai, kad Kovidianos sektoje tradicinį charizmatinį sektos lyderį pakeitė medicinos ekspertų ir vyriausybės pareigūnų būrys, nekeičia visiškos narių priklausomybės ir bejėgiškumo, nes jie tampa panašūs į kūdikius. Šis bejėgiškumas nėra suvokiamas kaip neigiamas dalykas; priešingai, jis didžiuojamasi. Todėl kaip mantra kartojama „naujosios normos“ frazė „Trust the Science!“ (Pasitikėkite mokslu!), kuriuos pateikia žmonės, kurie, kai bandote jiems pateikti mokslo faktus, visiškai išprotėja ir pradeda kalbėti agresyvias nesąmones, kad jus nutildytų.

Manipuliuoti apdovanojimų, bausmių ir patirties sistema taip, kad būtų užkirstas kelias elgesiui, atspindinčiam buvusį asmens socialinį tapatumą.
Tai reiškia, kad anksčiau buvęs iš esmės racionalus žmogus paverčiamas visiškai kitu, kulto pripažįstamu asmeniu, mūsų atveju – paklusniu „naujuoju normaliu“ žmogumi. Singer apie tai kalba išsamiau, tačiau ji daugiausia kalba apie subkultūrų kultus, o ne apie didelio masto totalitarinius judėjimus. Mūsų tikslais tai galime įtraukti į 5 sąlygą.

Manipuliavimas apdovanojimų, bausmių ir patirties sistema, siekiant skatinti mokytis grupės ideologijos ar įsitikinimų sistemos ir grupės palaikomo elgesio. Už gerą elgesį, grupės įsitikinimų supratimą ir priėmimą bei taisyklių laikymąsi yra atlyginama, o už abejones, abejones ar kritiką sulaukiama nepritarimo, priekaištų ir galimo atmetimo. Jei kas nors išsako klausimą, jie verčiami manyti, kad su jais kažkas negerai, jei jie kažkuo abejoja.
Gerai, papasakosiu jums mažą istoriją. Tai pasakojimas apie asmeninę patirtį, kurią, esu tikras, esate patyrę. Tai pasakojimas apie tam tikrą „New Normal“, kuris jau kelis mėnesius man kelia nerimą. Vadinu jį Brianu Parksu, nes, na, tai tiesiog jo vardas, ir neturiu jokių skrupulų minėti jo vardą daugiau….
Brajanas yra buvęs draugas ir kolega iš teatro pasaulio, kuris perėjo į „Naująjį normalųjį gyvenimą“ ir labai pyksta, kad aš to nepadariau. Brajanas taip įsiutęs, kad neprisijungiau prie sektos, kad internete vadina mane „sąmokslo teoretiku“ ir leidžia suprasti, jog man sutriko nervai ir man reikia nedelsiant gydytis psichiatrijoje, nes netikiu oficialiu „Naujosios normos“ pasakojimu. Na, tai nebūtų labai svarbu, jei ne tai, kad Brianas abejoja mano charakteriu ir bando pakenkti mano reputacijai kitų teatro kolegų „Facebook“ puslapiuose, nes jis jaučiasi turįs teisę tai daryti, nes aš esu „Kovido neigėjas“, „sąmokslo teorijų šalininkas“ ir „prieš vakserius nusiteikęs“ ar dar kas nors, o jo pusėje yra valstybės, žiniasklaidos ir t. t. valdžia.

Taip veikia kultai ir didesnės totalitarinės sistemos. Paprastai tai nebūna gestapas, ateinantis jūsų ieškoti. Paprastai tai būna jūsų draugai ir kolegos.
Brianas naudojasi šia apdovanojimų ir bausmių sistema, kad įtvirtintų savo ideologiją, nes žino, kad dauguma kitų mano kolegų teatro pasaulyje taip pat visiškai pritaria „naujajai normai“ arba bent jau žiūri pro pirštus ir tyli, kol ji įgyvendinama.

Ši taktika akivaizdžiai atsisuko prieš Brianą, daugiausia todėl, kad man visiškai nesvarbu, ką apie mane galvoja naujieji normalieji, nesvarbu, ar jie dirba teatro pasaulyje, ar kur nors kitur, bet aš esu gana privilegijuotoje padėtyje, nes teatre pasiekiau tai, ko norėjau, ir verčiau įkišiu ranką į maišytuvą, nei atiduosiu savo romanus korporacijų leidykloms, kad juos peržiūrėtų „jautrūs skaitytojai“, todėl man nelabai yra kuo grasinti. Be to, neturiu vaikų, kuriuos reikėtų išlaikyti, ar autoritetų, kuriems reikėtų atsiskaityti (priešingai nei, tarkime, Markas Crispinas Milleris, kurį šiuo metu Niujorko universitete persekioja „naujosios normos“ autoritetas.

Reikalas tas, kad toks ideologinis sąlygojimas vyksta kasdien visur – tiek darbo vietoje, tiek tarp draugų, tiek šeimoje. Spaudimas prisitaikyti yra stiprus, nes niekas taip negąsdina užkietėjusių sektantų ar totalitarinių ideologinių judėjimų narių, kaip tie, kurie kvestionuoja jų pagrindinius įsitikinimus, pateikia jiems faktų ar kitaip įrodo, kad jų „tikrovė“ yra visai ne tikrovė, o veikiau apgaulinga, paranojiška fikcija.

Pagrindinis kultų ir totalitarinių ideologinių judėjimų veikimo skirtumas yra tas, kad kultas paprastai yra subkultūrinė grupė, todėl ne kulto nariai turi dominuojančios visuomenės ideologijos galią, kuria gali pasinaudoti priešindamiesi kulto proto kontrolės taktikai ir bandydami deprogramuoti savo narius… o mūsų atveju ši galios pusiausvyra yra atvirkštinė. Totalitariniai ideologiniai judėjimai turi vyriausybių, žiniasklaidos, policijos, kultūros pramonės, akademinės bendruomenės ir paklusnių masių galią. Taigi jiems nereikia nieko įtikinėti. Jie turi galią diktuoti „tikrovę“. Tik visiškai izoliuotai veikiantys kultai, tokie kaip Džimo Džonso Liaudies šventykla Gajanoje, gali taip kontroliuoti savo narius.

Šiam spaudimui prisitaikyti ir šiam ideologiniam sąlygotumui reikia atkakliai priešintis, nepaisant pasekmių tiek viešajame, tiek asmeniniame gyvenime, nes kitaip „naujoji norma“ tikrai taps mūsų „realybe“. Nepaisant to, kad Kovidianos sektantų yra dauguma, mes, Kovido neigėjai, turime elgtis taip, tarsi nebūtume mažuma, laikytis tikrovės, faktų ir tikro mokslo, o „naujuosius normaliuosius“ laikyti būtent tuo, kuo jie yra – naujo totalitarinio judėjimo nariais, klaidinančiais sektantais. Jei to nepadarysime, pasieksime Singerio 6 sąlygą…

Uždara loginė sistema ir autoritarinė struktūra, kuri neleidžia grįžtamojo ryšio ir atsisako būti keičiama, išskyrus vadovybės pritarimą ar įsakymą. Grupės struktūra yra piramidinė iš viršaus į apačią. Vadovai turi turėti žodinių priemonių, kad visada būtų teisūs.
Dar nesame pasiekę šio tikslo, bet einame link … pasaulinis patologinis totalitarizmas. Todėl prašome kalbėti garsiai. Vadinkite daiktus daiktais. Susidurkite su Brianais savo gyvenime. Nors jie tikina, kad stengiasi padėti jums „ateiti į protą“, „įžvelgti tiesą“ arba „patikėti mokslu“, jie to nedaro.

Jie yra sektantai, desperatiškai bandantys priversti jus laikytis jų paranojiškų įsitikinimų, darantys jums spaudimą, manipuliuojantys jumis, gąsdinantys jus, grasinantys jums. Nesutikite su jų sąlygomis ir neleiskite, kad jie priverstų jus sutikti su jų sąlygomis.
Kai tik jie jus įtraukia į savo pasakojimą (naratyvą), jie laimi. Demaskuokite juos, supriešinkite jų taktiką ir motyvus. Tikriausiai nė kiek nepakeisite jų nuomonės, tačiau jūsų pavyzdys gali padėti kitiems naujiesiems normaliesiems, kurių tikėjimas svyruoja, suprasti, kas buvo padaryta su jų protu, ir atsisakyti kulto.

Redakcijos pastaba: Šis tekstas pirmą kartą pasirodė 2021 m. balandžio 21 d. pavadinimu „The Covidian Cult (Part II)“ Consent Factory svetainėje. Jį išvertė Sabine Amann iš „Rubicon“ savanorių vertimų grupės, o patikrino „Rubicon“ savanorių korektorių grupė.

Išversta iš vokiečių kalbos.

Šaltiniai ir pastabos:

(1) https://consentfactory.org/2020/10/13/the-covidian-cult/

C. J. Hopkinsas yra apdovanojimų pelnęs dramaturgas, rašytojas, politinis satyrikas ir komentatorius, gyvenantis Berlyne. Jo pjesės buvo statomos tarptautiniuose teatruose ir festivaliuose. Jo politinę satyrą ir komentarus skelbia „Consent Factory“, RT.com, „OffGuardian“, „ZeroHedge“, „ColdType“, „Dissident Voice“ ir kiti leidiniai. 2017 m. leidykla „Snoggsworthy, Swaine & Cormorant“ išleido jo distopinį mokslinės fantastikos romaną „Zone 23“.

Šis tekstas pasirodė 2021 m. gegužės 7 d. pavadinimu „Der Covidianische Kult“ svetainėje https://www.rubikon.news/

Visas šios svetainės turinys yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.