Pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560–480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia "atbudęs, praregėjęs, nušvitęs") vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius – pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.
Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar dievo. Budizmo esmė – tikėjimas, kad atbusti arba nušvisti gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių atgimimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis.
Budistų tikslas – atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms. Galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas – nirvana.
Islamas (arab. الإسلام al-'islām) – monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Ją išpažįsta apie 27 % Žemės gyventojų (dažniausiai nurodomi skaičiai 1,9 milijardo, 2011 m. duomenimis). Daugiausiai paplitusi pietvakarių Azijoje ir šiaurės Afrikoje. Jos išpažinėjai – musulmonai – tiki vieninteliu ir amžinu Dievu (arab. Allah) ir jo pranašu Mahometu. Musulmonų maldos namai – mečetė.
Šventoji musulmonų knyga – Koranas
Koranas musulmonams apibrėžia šešis postulatus (arab. imān reiškia "tikėjimas"): tikėjimą Alachu (Dievu); tikėjimą angelais; tikėjimą pranašais; tikėjimą knygomis (siųstomis Alacho); tikėjimą Teismo Diena (Qiyamah); tikėjimą al Kadru (al-Qadr), gėriu ir blogiu. Musulmonų pagrindinės penkios pareigos (5 arkanai) yra:
Kalima Šahada – kiekvienas musulmonas turi paliudyti tikėjimą žodžiu; Salat – kasdieninės penkios maldos pagal Koraną ir Suną; Zakatas – privalomas apvalomasis turto mokestis; Saum – pasninkas Ramadano mėnesį; Hadžas – kelionė į Meką, jei tai įmanoma.
Viena iš trijų pasaulinių monoteistinių religijų. Remiasi Jėzaus Kristaus išpažinimu ir mokymu, jo gyvenimo, mirties ir prisikėlimo reikšmingumu. Religija atsirado I a. Palestinoje (tuometinėje Romos imperijoje). Krikščionybės pranašas – Jėzus Kristus.
Krikščionybė dalį savo religinių tradicijų perėmė iš Judaizmo (žydų religijos). Krikščionių šventoji knyga yra - Biblija, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai (tai laiškų forma parašyti "atsiminimai". Krikščionys ir žydai Senąjį testamentą laiko šventu, o Naująjį - tik krikščionys).
Krikščionys tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs Dievas ir žmonijos Išganytojas. Jo atėjimo pranašystę jie mato Senajame Testamente, todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, idant tuo atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu nuodėmių atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, Dievo apsireškimu ir jo įsikūnijimu.
Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija (gr. "geroji naujiena"). "Evangelijomis" taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą.
Krikščionių religinė dogma - yra vienas Dievas trijuose asmenyse (Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas šventoji dvasia). Krikščionybė per laiką skilo į daug dalių, tokias kaip: katalikybę, stačiatikybę, protestantizmą ir t.t.
Tai viena seniausių ir vis dar praktikuojama monoteistinė religija, kitaip dar vadintina Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb'al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V-IV a.pr.m.e. ir II a.pr.m.e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m.e.a.pb.) "Izraelio žemėje" egzistavo daug "judaizmų", t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų, kurių viena išsivystė iki atskiros religijos - Krikščionybės.
Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės įtakoje atsirado ir islamas. Jos dar vadinamos abraominėmis religijomis. Ši religija pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a.pr.m.e.). Judaizmą praktikuojantys vadinami žydais, ir ši religija, kaip ir kitos pasaulinės religijos, išplitusi įvairiose pasaulio šalyse. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai - todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.
Nori dalyvauti diskusijose, kurti naujas temas ir dėti jas šiame forume asmeninius ar verslo skelbimus nemokamai ir neribotai?
Prisijunk prie paskyros. Dar neturi savo paskyros? Registruok savo paskyrą. Kyla klausimų? Reikia pagalbos? skaityk DUK arba Pagalbos forumą.
Šioje vietoje gali būti tavo tekstinė reklama arba nuoroda į tavo skelbiamą informaciją šiame forume. Atsiųsk užklausą elektroniniu paštu arba skambink +370 643 66066
Šioje vietoje gali būti tavo tekstinė reklama arba nuoroda į tavo skelbiamą informaciją šiame forume. Atsiųsk užklausą elektroniniu paštu arba skambink +370 643 66066