Jei jums dingo duomenys - nepraraskite galvos ir negalvokite kad savarankiškas dingusių duomenų atkūrimas duos didelę naudą. Kartais pasiseka, dažniausiai kai gedimas yra loginis arba programinis, tačiau dingę duomenys dar labiau sugadinami kai gedimas būna ne vien loginis.
Kai kurie galutiniai vartotojai pamišę dėl savo prarastų duomenų, PC įrangos priežiūros technikai, kurie nesispecializuoja duomenų atstatyme (atkūrime jei teisingai lietuviškai šnekėti) bet visi susiduria su situacijomis kai visos pastangos atstatyti prarastus duomenis neduoda rezultato.
Kai kurie nepripažįsta fakto, kad jie nežinojo kad reikia sukeisti poliariškumą kai jungi hdd įtampos laidą, kiti žiūri į tamsų ekraną galvodami kaip viskas atsitiko: nakti prieš išjungiant kompiuterį kaip įprasta, pradirbus visą dieną be jokio nulūžimo, ir ryte jį išjungus, hdd visiškai ingoruojamas BIOS setup‘o metu ir kompiuteris nepasikrauna ir kas blogiausia: nėra padaryta jokio "backupo"!
Kai kurie asmenys nekreipdami dėmesio į elementarią logiką užsispyrusiai tvirtina, kad duomenų prarasti neįmanoma ir žada surasti "kokį nors" sprendimą.Šios situacijos aišku yra iš tikrųjų dramatiškos bet visada jos baigiasi tuo, kad aukai siūlomi draugų sprendimai, kiti ieško internete, o daugelis paieškas baigia tuo, kad randa sprendimą kartais logišką, kartais visiškai ne - paremtą vien tik "tikėjimu".
Ir šie "tikėjimai" sklinda greitai ir toli. Dėl to, kad kai kam buvo pavykę atkurti jų duomenis naudojant šiuos tikėjimus, tuomet "jie" pasidarė labai stiprūs visose situacijose, o iš tikro daugiau pasakos nei realybė, dėl to, kad daugeliu atveju jie pašalina buvusius kelis šansus (galimybes), kai bent pusiau profesionalus ekspertas dar galėjo atkūrti duomenis už prienamą kainą, neardant HDD ar kitos laikmenos.
Atidžiau pažvelkime į kelias pasakas ir mitus, kurių daugelį galima rasti internete ir atskirkime kas turi tam tikrą pagrindą, o kas situciją padaro dar blogesne bei išmeskime šiuos "tikėjimus". Pasaka / mitas "Sutrenk jį" 
Tai pats seniausias mitas iš visų. Kai kietasis diskas (HDD) jau neaptinkamas (nedetektinamas), kai kurie žmonės tranko atsuktuvu arba panašiu daiktu krovimosi metu. Keletą atvejų žinau kai panašiai trankoma per maitinimo bloką tikintis kad jis atsigaus – bet visi žino kuo skiriasi maitinimo blokas (psu) nuo kieto disko (HDD).
Mes matėme šią procedūrą atliktą su senu hdd ir jis po to buvo atpažintas po vieno iš daugelio bandymų. Diskas pradirbo kelias valandas ir... sustojo. Visam laikui
Nereikėtų pamiršti, kad atstumas tarp disko vairšiaus ir galvučių su laiku vis mažėja ir kai kuriems diskams (ačiū Dievui jau nebegaminamiems bet prekyboje jų vis dar yra) atsilaisvindavo dalis "rankos". Gana įprasta rasti daleles šių galvučių disko viduje išsimėčiusias, po vartotojo ar techniko "tapšnojimo sprendimo". Šios dalelės braižo disko paviršių, tokiu būdu duomenų atstatymą daro neįmanomą. Tai va dėl ko "tapšnojimo" technika viską padaro dar blogiau: prieš tai jūs galėjote atstatyti savo duomenis, tačiau po šio veiksmo diskas pasidaro visiškai sugadintas, duomenys prarasti negrįžtamai.
Kas iš tikro atsitinka: jei gerai pritaikytas "stuktelėjimas" padeda atlaisvinti skaitymo ranką kuri būna prilipus, dėl kurio nors gedimo elektrinėje schemoje. Tai turi būti švelnus, tvirtas ir tik vienas. Jei tai nepadeda po dviejų bandymų jūs turite sustoti. Jokio grubumo, dėl to kad bėda ne su ranka jei "stuktelėjimas" nepadeda ir jei jie bus per daug stiprūs - didelė tikimybė jog bus pažeistas HDD paviršius.
Pasaka / mitas "Numesk jį" Beprotiškas kaip gali pasirodyti, kai kuriuose forumuose internete kai kurie žmonės prisiekinėja, kad jie "išsprendė" problemą su savo kietais diskais numesdami juos ant grindų (su kilimu) nuo stalo (apie 85 cm.) ir naudoja savo kietą diską iki šios dienos be jokių problemų.
Negalime šito paneigti, nes sėkmingi kritimai gali atsitikti. Tačiau negalime rekomenduoti arba paremti jokio žmogaus kuris sako taip lengvabūdiškai. Bet koks stiprus smūgis, daugiausia diskui su kuriuo ne viskas gerai ir kurio bėdos mes nežinome, žaidžia su likimu. Bandymai atspėti kame bėda, nežinant kokia iš tikrųjų problema, rimtai mažina bet kokią atstatymo galimybę.
Jei saugomi duomenys neturi jokios vertės - tokie žaidimai ir bandymai ne profesionaliais būdais verti šių duomenų. Bet blogiausia, kad kai kurie žmonės tokius patarimus dalina IT forumuose, tokiu būdu šie "specialistai", ieškantiems informacijos žmonėms pakiša didelę, riebią...
Be komentarų…
Pasaka / mitas "Sušaldyk jį/pašildyk jį" ir "Firmware" Sušaldymo mitas yra įdomus ir turi šiokią tokią pramę bet jo pasekmės būna tragiškos!
Gamybos metu kietą diską reikia sukalibruoti skaitymo/rašymo mechanizmus, tam kad galvutės būtų teisingai pozicionuojamos virš disko paviršiaus su nustatyta paklaida, tam kad leisti galvutėms skaityti ir rašyti į teisingus takelius (tracks), be jokių klaidų.
Kai kurie gamintojai, kai kuriuose modeliuose ir jų eilėse, įrašo šiuos parametrus į ROM atmintį, kuri yra loginėje plokštėje, arba dalis yra įrašoma į šį ROM‘ą ir kita dalis į EPROM, arba į kitą flash atmintį, kuri yra disko viduje. Tai paaiškina kodėl tiek daug kartų paprastas pakeitimas sudegusios loginės plokštės į tą pačią naudojant tą pačią firmware versiją nepriverčia disko grįžti į gyvenimą: kažkas negerai yra viduje.
Taip pat pasitaiko paviršinis įrašymas kuris atliekamas gamybos metu, vadinamas „servo“, kuris leidžia teisingai pozicionuotis galvutėms. Daug kartų gamyklinis magnetinis įrašymas keičiamas dėl vienos priežasties, susijusios su paviršiaus medžiaga, ir galvutės pradeda judėti pirmyn ir atgal.
Kai kurie įtarė tam tikrą ryšį su temperatūriniais efektais, ir nutarė sušaldyti kietą diską šaldiklyje ir po to bėga pajungti prie PC ir... BINGO! Kietas diskas buvo atpažintas ir dirba vėl … kelias minutes. Nauja šaldymo sesija ir diskas dirbo dar kelias minutes, pakankamai kad perskaityti kelis megabaitus informacijos. Po kelių tokių seansų diskas dirbti nustoja. Šį kartą jau visam laikui
Kažkuriame forume teko skaityti, kad "kai mes sušaldome kietą diską, jo viduriai "persirikiuoja" ir viskas atsistoja į savo vietas". Ši informacija kažkiek teisinga ir tik dėl to jog medžiagos susitraukimas dėl žemos temperatūros, kai kuriais atvejais padeda galvutėms surasti takelius. Bet kodėl diskas sustoja amžinai?
Dėl to, kad
disko magnetinis paviršius visiškai suyra ir ateina laikas kai
"šalk/kaisk/šalk" daugiau nebepadeda. Pasekmė: kelios galimybės atstatyti gerą dalį informacijos nuėjo šuniui ant uodegos. Nekalbant apie disko viduje esantį oro kondesatą (taip, HDD turi švarų orą viduje, filtrą kuris šalina ir sugeria nešvarumus ir nusausinimo paketėlį).
Dar viena pasaka "sudaužyta"! Kas liečia "pašilyk jį" mitą - tai manome nereikia komentarų bet yra žmonių kurie tai daro ir palaiko šį nusikaltimą.
"Švarios vonios" mitas Kai kurie žmonės gali jums pasakoti, kad galite pasidaryti švarų kambarį vonioje, atsukę karšto vandens čiaupą ir pripildę vonią garais nes šis oro stovis yra visiškai švarus ir jūs galėsite atidaryti kietą diską jo nepažeidę.
Blefas. Ši pasakėlė yra laba išvystyta, bet ji gali turėti nenuspėjamas pasekmes duomenims. Ar pastebėjote kad kai pasirodo saulė po lietaus oras atrodo švaresnis? Iš tikrųjų - lietaus lašai suriša dulkes ir jos nusėda ant žemės. Kietojo disko didžiausi priešai yra dulkės ir drėgmė.
Štai kodėl jie gali būti atidaryti tik "100 klasės" patalpoje (kur gali būti ne daugiau kaip 100 dulkelių, ne didesnių nei 0,5 mikrono kiekvienoje kubinėje pėdoje oro).Kai kas gali pagalvoti: aš įjungiau vonios šildytuvą keliom minutėm, po to išjungiau ir palaukiau kol maži lašiukai nusės žemyn ir kol oras pasidarys "švarus". Po to aš atidariau kietą diską ir paliečiau kai kurias dalis, bakstejėjau, niuktelėjau ar netgi pakeičiau plokšteles.
Gerai, nors tai ir gera mintis, bet pasekmė yra tikra katastrofa.
Labai sudėtinga įranga yra naudojama švariame kambaryje, o tiksliau sakant - sterilioje laboratorijoje, kurią įrengti kainuoja ne vieną 100 tūkstančių € 
ir tai reikalinga tam, kad būtų galima dėlioti disko dalis, palaikant tam tikrą temperatūrą, slėgį ir drėgnumą. Tai dėl to, kad sumažinti riziką dar ką nors sugadinti, mes turime išsaugoti svarbius duomenis. Jei jūs nežinote ką daryti su atidarytu disku, neturite tinkamų įrankių ir sterilios patalpos - būkit tikri 111% jog atsitiks kažkas bloga. Bet mes visada tikimės geriausio atvejo – o tai irgi veikia!
"Elektronikos plokštės keitimo" mitas Yra žmonių kurie keičia disko logikos plokštę į tokią pat iš kito disko kuris veikia ir bando atgaivinti mirusį diską.
Tai pats suprantamiausias mitas. Keitimas elektronikos plokštės kartais veikia, kai pažeidimas yra išorinis ir firmware yra visas pilnai patalpintas kontroleryje. Taigi, verta pabandyti ir jei jūs tai atliekate rūpestingai yra galimybė atkūrti duomenis.
Tačiau jei diskas atpažįstamas bet skaitymas nesėkmingas, venkite kitų mitų aprašytų čia ir jei jūsų duomenys iš tikrųjų svarbūs -
pristatykite savo laikmeną į specializuotas dirbtuvesPrograminis mitas Kai kurios duomenų atstatymo programos tikrai veikia, kai mes turime visiškai vien logines klaidas.
Problema atsiranda kaip jas panaudoti kai diskas rodo tam tikras fizines bėdas. Šiuo atveju, programa nušluoja diską ir dar daugiau kas blogiausia gali atsitikti: paskutinės galimybės atstatyti neatidarant disko išmestos kaip į balą, dėl to kad kai kurios elektrinės grandinės nustoja veikti po tokio automatinio atstatymo.
"Pataisymo mitas" (HDD remontas) Kai kurie "profesionalai" ar net firmos skelbiasi kad jos "taiso, remontuoja" kietus diskus. Mes žinome kad tai neįmanoma, nes tokie "profesionalai" ir firmos net neturi tinkamos vietos tam atlikti (skaitykite aukščiau: "Švarios vonios" mitas).
Ką jie daro tikrai, tai keičia loginę plokštę ir/arba paleidžia programą kuri paslepia blogus sektorius, įžymiuosius "blogus blokus". Tada jie grąžina suformatuotą kietą diską ir sako jums kad jis buvo "sutaisytas".
Tai yra atnaujinimo pramonė – ar netgi geriau, atliekų perdirbimas – tokiose šalyse kaip Indija, Kinija ir Rusija, bet šiuo atveju kieti diskai ateina be markės arba su žyme ar etikete kuri sako "atnaujintas" arba perdarytas. Teko matyti tokius kietus diskus kurie dirbo kelis metus, o kiti vos kelis mėnesius. Šie diskai, deja buvo iš tikro perdirbti, naudojant dalis iš daugiau kaip vieno disko, kai kurių naujų, kai kurių naudotų ir jie tinkami naudoti žemo pajamų lygio šalyse, todėl kad jie daug pigesni.
Ką noriu tuo pasakyti yra tai, kad ir atnaujinti, ir sutaisyti kieti diskai yra nepatikimi. Jei tokią laikmeną vis gi naudojate, šios laikmenos jokiu būdu neturėtų saugoti jokių svarbių duomenų. Tokie HDD ir kitos laikmenos gali būti naudojama internete rastų ir parsisiųstų failų laikymui be jokių svarbių duomenų.
Pasaka / mitas "Plokštelių keitimas" Kai kurie žmonės jau mums sakė kad kai kur jie skaitė ar girdėjo kad galima atstatyti duomenis iš sugedusio disko paprastai radus kitą tokį pat diską ir perkeliant plokšteles (paviršiaus nešiklius, be galvučių) iš vieno HDA (kieto disko surinkimo bloko – hard drive assembly) į kitą.
Tai gali netgi veikti jei prisiminsime kelis veiksnius, tokius kaip firmware, kieto disko eilę, ir kitus. Tačiau, didžiausiai tikėtina, kad duomenys dings amžiams, dėka daugelio priežaščių, tokių kaip netinkama aplinka, nepakankamų įgūdžių ir įrankių, šiaip ar taip, visko ko jūs neturėtumėte daryti dėl žinių ir sąlygų stokos. Bet kaip mes visada sakome, likimas yra realybė.
Išvados Duomenų atstatymas yra specialybė. Ir bet kas tikrai negali užsiimti šia veikla, o tai yra tam tikros priežastys: ar patikėtumėt savo automobilio stabdžių ar kokią kitą svarbią sistemą tvarkyti tarkim santechnikui, ginekologui ar kitos specialybės atstovui? Žinoma NE. Tad kodėl patikite (ar galvojate patikėti) savo duomenų atstatymą ar PC remontą "bet kam"? Tik todėl, kad tas "bet kas" pažadėjo "atkūrti" duomenis tik už 10 ar 20 eurų? Nepamirškite jog tokių "specialistų" pastangomis begalė žmonių ir firmų gali patirti daug nuostolių prarandant savo duomenis nes neturėjo backupo (dublerio, paramos) – ar kai jis nepavyko, o savo skaitmeninę laikmeną patikėjo "bet kam" - visiems žinomas Merfio dėsnis...
Noras išlaikyti profesionalumą šioje srityje reikalauja be galo didelių investicijų ir moksle, ir įrangoje - tiek techninėje, tiek programinėje bei būtina 111% švari patalpa - sterili laboratorija. Štai kodėl kokybiškai atstatomų duomenų paslaugos kaina dažniausiai nėra labai žema. Nežiūrint į tai - bėkite kuo toliau nuo "profesionalų" ir firmų kurie neturi tinkamos techninės, programinės įrangos bei žinių, nes kaip minėta - jei jūs paliksite diską ar kitą laikmeną šiems mėgėjams, jie padarys galą bet kokiai galimybei vėliau atstatyti duomenis – tai žymus "skūpus moka du kartus" posakis.
Šiose situacijose jei jūs nesijaučiat saugūs, spręsdami savo kieto disko bėdas,
ieškokite firmos kuri specializuojasi šiose paslaugose, kitaip galutinis duomenų netekimas garantuotas. Tad jei jūsų laikmena sugedo - jūs vis dar galite savo duomenų neprarasti.
Tiesiog kreipkitės į žmones kurie investuoja į savo žinių ir įrangos bagažą, o ne į prabangius automobilius.
Neminėjau atvejų, kai duomenys saugomi RAID masyvuose. Paprastas bandymas atstatyti RAID'ą gali privesti prie tikro, galutinio bei negrįžtamo duomenų netekimo. Taigi mes patariame laikyti jūsų dublerius (backupus) atnaujintus ir vengti saviveiklos jei yra duomenų netekimas. Gali būti, kad daugelis fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių (ar bandančių teikti) duomenų atstatymo paslaugas už šios informacijos viešą atskleidimą mane tikrai pasmerks. Bet, kaip sakydavo mano a.a. močiutė: "būkim biedni bet teisingi"
Žinoma tai tik mano asmeninė nuomonė kuri nebūtinai turi sutapti su jūsų nuomone. Jei turite klausimų, minčių, prieštaravimų ar savo asmeninių patyrimų -
prisijunkite prie savo paskyros
spauskite čia ir rašykite - padiskutuosime
Sėkmės
rodiklis 
+370 643 66066
