Buvo rasta 3 rezultatai(ų)

Kiek kartų pernai girdėjote, kad „Facebook“ įkyrėjo? Turbūt ne kartą. Vis daugiau žmonių, ypač jaunų, pavargsta nuo socialinio tinklalapio, rašo „Huffington Post“

Spalį ir pati kompanija prisipažino, kad paaugliai kasdien „Facebook“ naudojasi vis mažiau. Štai 11 priežasčių, dėl kurių vertėtų šiemet pamiršti „Facebook“.

1. Niekam nebeįdomu, ką jūs veikiate kasdien. Pagalvokite, kas jums patraukliau? Įrašas, kad jūs leidžiate laiką su Willu Smithu ar tą iliustruojanti nuotrauka? Štai populiariausia 2013 metų „Instagram“ nuotrauka – Justinas Bieberis su W.Smithu.



Kovą „Time“ atliko paauglių apklausą apie jų socialinių tinklų vartojimo įpročius. 16 metų Hampas Briley aiškino, kad paaugliai nebeturi laiko „Facebook“: „Twitter“ yra vien tik statusai, „Instagram“ – vien nuotraukos. Žmonės užsiima specifiniais dalykais, o ne vien leidžia laiką „Facebook“.

2. „Facebook“ nesaugo privatumo. Dėl suprantamų priežasčių kai kurie žmonės nenori, kad jų vardas atsirastų „Facebook“ paieškos lauke. Bet daug žmonių susiduria su problemomis bandydami pakeisti privatumo statusą. Visų pirma, „Facebook“ panaikino galimybę paslėpti profilį nuo žmonių, kurie nėra „Facebook“ draugai. Taip pat privatumo nuostatas dabar reikia keisti beveik kiekvienam statusui. Vienintelis likęs būdas užsitikrinti, kad kiti nematytų įrašų, yra tų žmonių blokavimas.

3. Jūsų žingsnius seka ne tik draugai, bet ir tėvai ar net seneliai. Panašu, kad šie metai buvo tie, kai kiekvieno tėvas, motina, močiutė, senelis ar kitos giminės pradėjo naudotis „Facebook“. Ir tai reiškia, kad, kiekvieną kartą jums paskelbus įrašą, jie neleido jums atsikvėpti.

4. Dar blogiau – jūsų giminės paviešino tokių jūsų nuotraukų, kurias slepiate giliai stalčiuje. Kas yra blogiau nei nulis „like“ po „Instagram“ nuotrauka? 50 „like“ po gėdinga jūsų nuotrauka, kurią paviešino jūsų mama.



5. „Facebook“ žino, ką nutylėjote. Jūs galbūt džiaugiatės, kad nepaviešinote to, ką ruošėtės, tačiau „Facebook“ žino, ką jūs ketinote spausdinti. Gruodį bendrovė publikavo studiją, kurioje atskleidė, kad vykdo naują žmonių sekimą ir žino, ką žmonės ruošėsi paviešinti, nors nepaviešino. Jų misija esą esanti suprasti, kodėl žmonės save cenzūruoja.

6. „Facebook“ žlugdo optimistus. Jutos slėnio universiteto tyrimas atskleidė, kad „Facebook“ vartotojai nėra patys laimingiausi. Mokslininkai teigia, kad naudojimasis socialiniu tinklu verčia žmogų jaustis negatyviau.

7. Draugų pasiūlymai verčia jus susidraugauti su tais žmonėmis, kurių net nepažįstate. Šis algoritmas yra reikalingas, nes jis skatina atrasti jau pažįstamus žmones, susitikti naujų. „Facebook“ verčia jus domėtis gyvenimais tų žmonių, kurie nėra jums patys svarbiausi, galbūt net svetimi.

8. „Facebook“ draugų sąraše turite 1000, rūpi – vos 20. Keista, kai kasdien „Facebook“ primena apie gimtadienius žmonių, kurių jūs net negalite atsiminti. Kaip su jais susipažinote? Ar tai atsitiktiniai žmonės, kuriuos matėte vieną kartą bare? Greičiausiai. Ar jums įdomu žinoti, kad šią savaitę vienas ar kitas žmogus kraustosi? Ar jums tai rūpi. Turbūt ne.



9. Jūsų draugai vienas po kito praneša apie sužadėtuves. Turbūt nėra nieko labiau įžeidžiančio, jei jums yra dvidešimt keleri metai ir jūsų draugai pradeda susižadėti. Jūs esate laimingas dėl jų, tačiau šis bombardavimas įrašais apie pasikeitusius santykius verčia jus galvoti, gal kažkas blogai su jūsų gyvenimu? Kodėl jūs nesiruošiate vestuvėms?



10. Besaikės reklamos. Jos kol kas dar nesugadino „Facebook“, tačiau įkyrios reklamos jau pradeda lįsti. Greitai įvairūs vaizdo įrašai taps naujienų srautu, jie bus leidžiami be jūsų žinios, tiesiog jums naršant „Facebook“.

11. Išsiskirti tampa labai sunku. Anksčiau žmonės išsiskirdavo ir dažniausiai savo buvusios meilės daugiau nematydavo. Dėl to gyventi toliau būdavo palyginti lengva.



Tačiau dabar, be tiesioginio akių kontakto, egzistuoja dar ir draugystė „Facebook“. Be to, statuso pakeitimas iš „susižadėjusio“ į „vienišą“ nepraslysta nepastebėtas.

 išvadas darykit patys. Sėkmės

#facebook #privatumas #asmens #duomenys

Kodėl nevertėtų skelbti vaiko nuotraukų socialiniame tinkle „Facebook“? Tai vienintelis būdas apsaugoti savo atžalą nuo to, kad jo veidas bus atpažįstamas, jog visiems bus pasiekiama informacija apie jį, o įmonės galės kaupti duomenis. Apie tai Amy Webb rašo portale Slate.com

"Aš puikiai prisimenu vieną „Facebook“ pranešimą. Tai buvo mano draugo penkerių metų dukra Kate (vardas pakeistas), stovinti lauke šalia namo. Ji vilkėjo šviesiai geltoną maudymosi kostiumėlį. Už jos nugaros ant durų buvo aiškiai matomas gatvės pavadinimas ir namo numeris. Antraštė po nuotrauka buvo tokia: „Kaip ir kasmet, važiuojame į paplūdimį atšvęsti  Darbo dieną“, o po nuotrauka buvo daugiau nei 50 „patinka“ ir komentarų iš draugų. Tarp jų – nemažai žmonių, kurių Kate mama išvis nepažinojo“, – rašo autorė.
Nuotrauka buvo įkelta į „Facebook“ albumą, kuriame buvo 114 kitų Kate kadrų: ką tik išmaudyta mergaitė gimimo dieną, bučiuojanti savo labradorą, besisupanti ant sūpynių... Tačiau taip pat tame albume buvo jos nuotraukos vonioje ir nejaukus momentas, pozuojant apsivilkus motinos nėriniuotą rožinę liemenėlę.
„Aš visiškai suprantu jos tėvų norą įamžinti kiekvieną Kate akimirką, nes ankstyvoji vaikystė labai trumpa. Bet aš taip pat suprantu, kad visos tos nuotraukos paveiks Kate, kai ji bus suaugusi, ir kad bus ir daugiau pasekmių dėl to, kad vos gimę vaikai perkeliami į skaitmeninę erdvę", – toliau samprotauja autorė.



"Facebook" dar kartą atnaujino privatumo nustatymus. Viena dalis tokia: „Mes siūlome, kad jūsų draugas galėtų jus pažymėti nuotraukoje, nuskaičius jūsų veidą ir  palyginus su informacija, kurią mes surenkame iš jūsų profilio ir kitų nuotraukų, kuriose esate pažymėti.“ Iš esmės tai reiškia, kad su kiekviena įkelta nuotrauka Kate tėvai nesąmoningai padeda „Facebook“ sujungti skaitmeninius ir realius pasaulius. Algoritmai analizuos Kate pagal nuotraukas  ir skelbimus ant sienos, draugus bei nuorodas ir taip, laikui bėgant, bus nustatytas Kate labiausiai tikėtinas aplinkos ratas.
Problema yra ta, kad „Facebook“ yra tik vienas iš tokių puslapių. Su kiekvienu būsenos atnaujinimu, „YouTube“ vaizdo įrašais ir gimtadienio tinklaraštyje, Kate tėvai nepalieka nė kruopelės mergaitės anonimiškumo.
Tai neabejotinai turės įtakos Kate ateičiai. Brendimo laikotarpis ir taip sunkus. Kam viešinti šimtus gėdingų, paieškai prieinamų nuotraukų? Jei Kate motina, tarkime, viešai skelbiasi apie neigiamą jos ir tėvo patirtį, mergaitei ateityje tai gali pakenkti, bandant patekti į gerą koledžą.
„Mes žinome, kad patariamąjį balsą dėl priėmimo į koledžą turintys žmonės peržiūrinėja „Facebook“ profilius ir daug kitų svetainių, prieš priimdami sprendimą“, – rašo Amy Webb.
Dar viena problema Kate gali lydėti iki pat to laiko, kai ji sulauks pilnametystės. Myriad programos, interneto svetainės ir nešiojamos technologijos remiasi veido atpažinimo sistema, be to, pradedama kurti ir biologinio atpažinimo technologija. 2011 metais įsilaužėlių grupė sukūrė programėlę mobiliajam telefonui, kuri nuskaitydavo veidą ir iškart parodydavo vardą bei pagrindinius biografijos duomenis. Kūrėjai veido atpažinimą  pritaikė ir „API Google“ akiniams. „Google“ tebedraudžia veidą atpažinančias programėles, tačiau negali sustabdyti neoficialiųjų. Pastarosios labai vertingos, nes parodo tikslią informaciją apie žmogų, su kuriuo bendraujame.
Paprasčiausias būdas to išvengti yra nekurti skaitmeninio turinio apie savo vaikus. Kate tėvai įkėlė ne vieną ar dvi nuotraukas – jie sukūrė tikrą duomenų lobyną, kuris leis algoritmams kaupti ir jungti informaciją apie ją. Bet koks Kate anonimiškumas baigėsi paviešinus baleto pamokos vaizdo įrašą „Youtube“ svetainėje.

Išvadas darykite patys...

#facebook #privatumas #asmens #duomenys

Socialinis tinklas jau kuris laikas buvo kritikuojamas dėl to, kaip seka nuolatinius socialinio tinko vartotojus ir ne socialinio tinklo narius internete be jų sutikimo, o neseniai "Facebook" tapo Europos masto bylos, kuriai vadovauja aktyvistas Maxas Schremsas, taikiniu. Belgijos priežiūros institucija paragino vartotojus atsisiųsti privatumo programinę įrangą tam, kad apsisaugotų nuo "Facebook" sekimo, rašo Arstechnica com



Balandį skelbta, kad 25 tūkst. žmonių jau pareiškė norą dalyvauti byloje. Joje teigiama, kad "Facebook" pažeidė ES duomenų apsaugos įstatymą.

Individualios reguliavimo institucijos jau ilgus metus tai tiria. Balandžio mėnesį "Facebook" pripažino sekusi ir ne socialinio tinklo vartotojus naudodama slapukus. Esą taip nutiko dėl programinės įrangos klaidos.

Pripažinimas iš "Facebook" buvo gautas tik tuomet, kai ta pati priežiūros institucija – Belgijos privatumo komisija, tai nurodė ankstesniame tyrime. Jame taip pat išaiškinta, kad "Facebook" panaudojo įskiepius ir sekė vartotojus, kurie tinklalapiuose spaudė "Like" mygtuką. Manoma, kad tokių tinklalapių galėjo būti 13 mln., o sekami buvo ir tie svetainės lankytojai, kurie buvo išsiregistravę iš socialinio tinklo.

Belgijos institucija pateikė rekomendacijas, kad "Facebook" turėtų pakeisti socialinių įskiepių veikimo principą, taip pat kad svetainės įtrauktų papildomų apsaugų lankytojams, kai naudojami įskiepiai ir kad vartotojai naudotų privatumą apsaugančią programinę įrangą.

Pastarasis siūlymas rodo, kad Belgijos privatumo komisija greitu metu nesitiki, jog kas nors galėtų pasikeisti.

Spaudimas, kylantis iš Europos dėl "Google" ir "Facebook" vartotojų sekimo per pastaruosius metus vis stiprėjo ir tapo JAV bei Europos konfliktų priežastimi. Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama viešai apkaltino Europą tuo, kad duomenų apsaugą naudoja kaip priedangą tenkindamas komercinius interesus.

Tokia ta XXI a. realybė

 išvadas darykit patys. Sėkmės

#facebook #privatumas #asmens #duomenys