Sociologinių apklausų duomenimis, apie trečdalį žmonių tiki astrologija, ypač tuo, kad nuo Zodiako ženklo priklauso likimas.
Prietarai? Nevisiškai taip, mano Markas Hamiltonas (Mark A.Hamilton) iš Konektikuto universiteto. Mokslininko atliktas tyrimas rodo: žmogaus charakterio ryšys su jo Zodiako ženklu vis dėlto egzistuoja. M.Hamiltonas jį atskleidė lygindamas beveik trijų šimtų garsių kultūros, mokslo ir politikos veikėjų asmenybės bruožus su jų gimimo datomis.
Ypač daug garsenybių pasirodė tarp Šaulių, Ožiaragių, Vandenių, Žuvų ir Avinų ženklų atstovų, kuriuos astrologai laiko svajingais ir kūrybingais. Kiek mažiau unikumų tarp „atkaklių“ Jaučių, Liūtų ir Skorpionų, dar ir linkusių į neurasteniją. Mokslininkas daro išvadą, kad aklai pasitikėti astrologija neverta, bet ja naudotis žmogui apytikriai įvertinti – galima. Šiokį tokį charakterio bruožų ir Zodiako ženklų ryšį galima nustatyti bent jau statistiškai.
Šio ryšio prigimtis yra nežinoma, bet hipotezių yra įvairių. Rusų mokslininko Jevgenijaus Vinogradovo duomenimis, talentingi žmonės dažniau gimsta žiemą. Tokią išvadą mokslininkas padarė eidamas tuo pačiu keliu kaip ir jo sekėjas M.Hamiltonas. Jis taip pat domėjosi garsių dailininkų, poetų, rašytojų, mokslininkų gimimo datomis – patikrino daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, be to, išstudijavo 757 Nobelio premijos laureatų iš 61 šalies biografijas.
Pagal J.Vinogradovą daugiausia genijų gimsta vasarį, o mažiausia – rugpjūtį. Analogiškas dėsningumas, tikino mokslininkas, veikia ir Pietų pusrutulyje, bet visiškai priešingai: daugiausia garsenybių gimsta birželį, kai ten žiema, o mažiau – vasarį. Kas žino, gal astrologijos pagrindas yra statistika – per šimtmečius sukaupti stebėjimų duomenys? J.Vinogradovas fenomeną aiškino Saulės plazmos išsiveržimais, kurių skaičius paprastai didėja sausio-kovo mėnesiais. Gali būti, kad padidėjęs Saulės aktyvumas veikia naujagimio smegenis ir duoda postūmį jo vystymuisi.
Astrologija – apgavystė?
Bet yra manančiųjų, kad astrologai yra tiesiog šarlatanai. Štai keletas eksperimentų, kuriais mokslininkai įrodo horoskopų ir jų sudarinėtojų darbo beprasmiškumą:
Statistikos specialistas iš Paryžiaus M.Goklenas ištyrinėjo archyvinius duomenis apie 41 tūkst. Europos gyventojų gimimo datą, laiką ir vietą. Tarp jų buvo 16 tūkst. garsių mokslininkų, artistų, rašytojų, sportininkų, taip pat 25 tūkst. paprastų žmonių. M.Goklenas padarė išvadą, kad planetų ir žvaigždynų padėtis žmogui gimstant nėra kaip nors susijusi su jo asmenybės tipu ir veikla.
Amerikietis fizikas Dž.Makdžervis tyrinėjo 17 tūkst. mokslininkų ir 6 tūkst. politikų gimimo datų pasiskirstymą pagal Zodiako ženklus. Ir jokių dėsningumų nenustatė.
Dž.Vašingtono universiteto ekonomistai nutarė patikrinti, ar išties Zodiako ženklai daro poveikį būsimajai profesijai: konkrečiai mokslininkai patikrino teiginį, kad kariškiais tampa tie, kurių ženklus „valdo“ Marsas. Rezultatas buvo neigiamas.
Kanados specialistai atrinko 200 vaikų, gimusių 1958 m. kovo pradžioje, atidžiai stebėjo jų gyvenimą 25 metus. Išvada: tarp tuo pačiu metu gimusių vaikų nėra jokio panašumo.
Olandų mokslininkai pasikvietė 44 astrologus. Visi buvo pasodinti į atskirus kambarius, kad neturėtų galimybės bendrauti tarpusavy. Visi astrologai gavo tą pačią užduotį: sudaryti 7 žmonių, kurių gimimo datos buvo užrašytos ant kortelės, horoskopus. Visi išpranašavo visiškai skirtingus įvykius, kurie laukia tų žmonių.
Gimimo mėnuo lemia daug ką
Be to, astrologai teigia, kad yra tiesioginis žmogaus gimimo datos ir jo sveikatos, laimės ir karjeros ryšys. Iki šiol jie ir buvo pagrindiniai specialistai, gebantys numatyti, kas mūsų laukia ateityje. Dabar prie jų prisidėjo ir mokslininkai… Jau XX a. 6-ąjį dešimtmetį vienas austrų gydytojas pastebėjo, kad didelė dalis jo pacientų, sergančių vėžiu, gimė tam tikrais mėnesiais. Tai jį sudomino.
Jis išanalizavo beveik 3 tūkst. mirties nuo onkologinių ligų atvejų ir rezultatas patvirtino jo prielaidą: gimusieji gegužės-rugpjūčio mėnesiais patiria daug mažesnę riziką susirgti vėžiu negu visi likusieji. Vėlesnių tyrinėjimų rezultatai buvo analogiški. Polinkis į antsvorį, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas bei alergijas, regis, taip pat priklauso nuo gimimo mėnesio.
Tie, kurie pasaulį išvysta rudenį, gimtadienį švenčia daugybės draugų, giminaičių ir palikuonių draugijoje, – kaip nustatė M.Planko demografinių tyrinėjimų instituto specialistai, gimusieji rudenį gyvena ilgiausiai. Tai jie pastebėjo išanalizavę duomenis daugiau kaip milijono vyresnių kaip 50 metų žmonių, 1968-1998 m. mirusių Austrijoje, Danijoje, JAV ir Australijoje. Pietų pusrutulyje viskas taip pat: ilgaamžiai australai gimsta daugiausia antrajame metų ketvirtyje, nuo balandžio iki birželio, tai yra irgi rudenį, tik australišką.
Gimimo diena žiemą, regis, didina kai kurių „civilizacijos ligų“ riziką. Bristolio ir Edinburgo universitetų mokslininkai tyrė 4286 moteris (60-79 metų), kurios 1919-1940 m. gimė įvairiuose Didžiosios Britanijos miestuose. Jie nustatė, kad žiemą gimusių damų cholesterolio kiekis kraujyje dažnai būna didesnis, plaučių funkcija silpnesnė, taip pat jos pasižymi ryškesniu polinkiu į širdies ir kraujagyslių ligas. Šių ligų rizika ištirtosioms moterims, gimusioms šalčiausiais metų mėnesiais, buvo didesnė maždaug 24 procentais.
Mėnuo, kurį žmogus gimė, veikia ir kitus rodiklius, pavyzdžiui, jo ūgį ir optimistiškumą. Vienos universiteto tyrimas, analizuojant daugiau kaip 500 tūkst. šauktinių duomenis, rodo, kad gimusieji pavasarį yra aukštesni už gimusiuosius kitu metų laiku. Kairiarankių daugiausia gimsta nuo rugsėjo iki vasario, o pavasariniai vaikai dažniausia būna drovūs. Laimės kūdikiai gimsta vasarą – tai patvirtina Hertfordšyro mokslininkų tyrimai. Remdamiesi apklausos, kurioje dalyvavo 40 tūkst. žmonių, rezultatais, psichologai tyrė gimimo mėnesio ir požiūrio į gyvenimą ryšį.
Gimusieji vasarą dažniausiai galvoja, kad jiems pavyko nutverti už uodegos laimės paukštę. Jų savivertė buvo didesnė, optimizmas – ryškesnis, o požiūris į gyvenimą – pozityvesnis negu rudenį ir žiemą gimusiųjų. Tačiau tai neturi nieko bendra su Zodiako ženklais ir astrologija.
Priežastis mokslininkai aiškina visiškai materialistiškai – klimatu, mityba, infekcijomis, hormonais ir kitais aplinkos veiksniais, kurie veikia vaisių nėštumo metu ir pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Visa tai turi ilgalaikį poveikį fiziniam, protiniam ir emociniam vystymuisi. Gimimo mėnuo, sprendžiant iš visko, daro poveikį pomėgiams, antipatijoms ir galbūt yra tam tikrų ligų rizikos veiksnys arba, priešingai, didina atsparumą kai kurioms ligoms. Bet ne kiekvienas gimusysis „rizikos mėnesį“ būtinai suserga.
Ciuricho universiteto specialistai, nustatę, kad žmonės dažnai miršta per savo gimtadienį nuo širdies priepuolių, traumų arba net savižudybių, taip pat nurodo, kad tokių liūdnų įvykių priežastis yra „žmogiškasis veiksnys“. Pasirodo, svarbiąją dieną sukaktuvininkai atsipalaiduoja, patiria stiprias emocijas ir sau leidžia daugiau negu paprastomis dienomis. Šiuo atveju pagrindinis veiksnys – emocinis krūvis organizmui, o Kanados mokslininkai nustatė dar ir karjeros priklausomybę nuo gimimo datos.
Vankuverio Britų Kolumbijos universiteto Verslo mokyklos mokslininkai atliko tyrimą ir juo įrodė, kad gimusieji vasarą turi mažiau šansų tapti vadovais. Jie išstudijavo 375 įvairių kompanijų vadovų biografijas nuo 1992 iki 2009 m. Pasirodė, kad vaikai, gimę birželį arba liepą, rečiausiai tampa direktoriais. Daugiausia viršininkų gimė kovą ir balandį – atitinkamai 12,5 ir 10,7 proc. Šį reiškinį taip pat galima paaiškinti moksliškai. Specialistų nuomone, „vasaros“ vaikai moksle atsilieka nuo savo bendraamžių dėl to, kad klasėje būna jauniausi. Vyresni vaikai turi geresnių įgūdžių ir pasirodo geriau už visus kitus.
Jų sėkmė pradinėje mokykloje juos skatina visą gyvenimą stengtis pranokti aplinkinius. Vadinasi, vaikų skirstymas pagal amžių mokykloje daro įtaką jų laimėjimams visą gyvenimą. Ir apskritai žmogaus vystymąsi veikia fiziologinių ir socialinių veiksnių visuma. Iš esmės „geriausio gimti“ mėnesio nėra, kiekvienas turi savų pliusų ir minusų. Bet žinoti apie juos pravartu: informuotas žmogus turi galimybę kuo geriau pasinaudoti savo šansais, taip pat išvengti galimos rizikos.
rodiklis 
