Gupijos - gėlavandenės, gyvavedės žuvytės

Norim to ar nenorim, gupiai, arba gupijos (Poecilia - Lebistes reticulata Peters, 1859), yra populiariausios žuvytės mūsų akvariumuose. Jų tėvynė - Brazilija, Venesuela, Gviana, Trinidadas, Antilų salos. Šios žuvytės pavadintos botaniko E. Gupio garbei. Jis pirmasis 1866 metais atvežė gupijų į Angliją iš Trinidado. Gupijos padėjo naikinti geltonąją karštligę platinančių uodų lervas Pietų Amerikos vandenyse. Jos gaudo ir maliarinio uodo lervas, todėl gupijas bandyta aklimatizuoti Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Italijoje, Madagaskare ir Vakarų Afrikoje. Atsitiktinai patekusios į Maskvos upę, gupijos sulaukėjo ir puikiai gyvena tose vietose, kur nuleidžiami šilti vandenys. Taigi gupijos užkariavo tiek įvairių šalių vandenis, tiek ir viso pasaulio akvariumus.
Tai nedidelės 3-6 cm ilgio žuvelės. Patelės didesnės už patinus, dažniausiai vienspalvės, šiek tiek geltono atspalvio. Tuo tarpu patinai būna įvairiausių spalvų ir jų derinių, pelekai gali būti įvairiausių formų. Pastarąjį dešimtmetį selekcininkams pavyko „papuošti" ir gupijų pateles. Dabar jas dažnai galima pamatyti su juodomis, perlamutrinėmis ir net raudonomis uodegomis.
Gupijas auginti gali kiekvienas akvariumininkas, net ir visai nepatyręs. Tai labai nereiklios žuvytės. Jos gali gyventi nedideliame akvariume, net pusės litro stiklainyje, veistis stiklinėje vandens, maitintis tiek gyvu, tiek sausu maistu, ilgokai badauti. Nors tinkamiausia vandens temperatūra 20-23 °C, jos ištveria net 36 °C arba tik 5 °C vandens temperatūrą. Vasarą gupijos kuo puikiausiai gyvena atviruose vandenyse, pavyzdžiui, kolektyvinių sodų baseinėliuose. Tačiau reikia atsiminti, kad esant blogoms sąlygoms gupijos greitai išsigimsta. Dažnai akvariumininkai įsigyja gražių šydinių įvairiaspalvių gupijų ir labai nustemba, kai palikuonys kas­kart užauga blankesni, smulkesni, siauresnėmis uodego­mis. Šitaip gupijos atsilygina savo šeimininkams už blogas gyvenimo sąlygas.


Gupijos geriausiai jaučiasi erdviuose augalais apsodin­tuose akvariumuose, kai vandens temperatūra nenukrinta žemiau 18 °C. Patartina akvariuman įpilti šiek tiek jūros van­dens ar ištirpintos rupios valgomosios druskos (1-2 g litrui vandens). Naudinga į 20-30 litrų vandens įlašinti 1-3 lašus 5 proc. spiritinio jodo tirpalo. Tikslinga kas 10 dienų pakeisti trečdalį akvariumo vandens. Neaeruojamame akvariume vie­nam gupijų patinėliui reikia skirti 1-1,5 litro, patelei - 2-3 litrus vandens. Jeigu akvariumas aeruojamas, galima laikyti dvigubai daugiau žuvyčių. Tinkamiausias apšvietimas toks: 20-40 litrų akvariumui pakanka 25 W, 100 litrų - 40-50 W lemputės.
Gupijų akvariume galima pasodinti įvairiausių akvariu­minių augalų. Geriausiai tinka smulkialapiai. Gupijų sa­vijauta būna gana gera, kai akvariume pasodinta elodėjų.
Kaip minėta, gupijoms tinka ir gyvas, ir sausas maistas, bet geriausias mišrus. Jeigu žuvytės nuolat gauna tik sauso maisto (išskyrus „Tetra" firmos produkciją), jos gali prarasti ryškias spalvas, apsirgti virškinamojo trakto ligomis ir net pasidaryti nevaisingos. Vien sausą maistą gaunantys jaunikliukai lėčiau auga. Todėl, be sausų dafnijų, kurias dažniausiai perkame parduotuvėse, gupijoms reikia duoti gyvų dafnijų, ciklopų, artemijų, tubifeksų, enchitreidų, uodo trūklio lervų. Žuvys turi gauti ir augalinio maisto. Paprastai jo pakanka kiekviename akvariume. Jeigu jūsų akvariumo sienelės apaugusios žaliais dumbliais, nuvalykite tik prie­kinį stiklą, o kitus tris palikite apaugusius. Tai vitaminų šaltinis gupijoms ir kitoms akvariumo žuvytėms. Gupijos mielai ėda žalią nesūdytą mėsą ir manų kruopas.
Labai svarbu gupijų neperšerti. Jos nutunka, o nutukusios pasidaro nevaisingos. Suaugusias gupijas pakanka šerti kartą per dieną duodant tiek maisto, kiek jos gali suėsti per pusę valandos.
Gupijos - taikios žuvytės, gali sugyventi su visomis akvariumų žuvimis. Tačiau ilgapelekių vualinių gupijų patinų nepatartina laikyti su agresyviomis žuvimis, galinčiomis apkramtyti jų uodegas. Gupijų visiškai negalima laikyti su karingomis ciklidų ir labirintinių žuvų rūšimis. Pačius gražiausius, veislei skirtus gupijų patinus geriausia laikyti atskirai tiek nuo kitų žuvų, tiek nuo gupijų patelių.
Gupijas veisti bus labai paprasta, jei nekreipsime dėmesio į palikuonių spalvą, išvaizdą, o tik stengsimės gauti kuo daugiau mailiaus. Jeigu imsimės selekcijos, priežiūra bus sudėtingesnė.
Priklausomai nuo laikymo sąlygų gupijos lytiškai subręs­ta 4-6 mėnesių amžiaus. Jos gali veistis tame pačiame akva­riume, kuriame augo. Jeigu akvariume daug augalų, ypač plaukiojančių, gupijų mailius jausis saugiai. Dirbant selek­cinį darbą, būtina žinoti, kokia gupijų porelė davė mailių. Tokiais atvejais kiekviena gupijų patelė privalo turėti atskirą kortelę, žuvytė turėtų neršti atskirame inde. Vienai patelei išneršti užtenka litro talpos stiklainio. Mailius auginamas atskirai, tinka penkių litrų stiklainis. Praėjus 3-4 savaitėms, mailių jau galima skirti pagal lytį. Tuomet patinėliai išgaudomi ir laikomi atskirai. Be patelių jie užauga stambesni, o patelės be patinų nebus atsitiktinai apvaisintos. Reikia atsi­minti, kad kartą apvaisinta patelė gali vesti 5-8 ir daugiau kartų. Todėl atsitiktinis apvaisinimas gali sugadinti visą nu­matytą selekcinį darbą.
Taigi užsiėmus gupijų selekcija, reikia turėti nemažai didesnių ir mažesnių akvariumų, stiklainių ir, žinoma, tam vietos. Todėl akvariumininkas, ėmęsis gupijų selekcijos, dažnai nepajėgus auginti kitas žuvytes.

Žinomas rusų akvariumininkas M. Iljinas nurodo pen­kias svarbiausias gupijų veisimo sąlygas:

Kiekvienos linijos žuvis laikyti atskirai nuo kitų.
Vos gimusius jauniklius atskirti nuo suaugusiųjų.
Kai tik jauniklių patinus galima atskirti nuo patelių, tą reikia tuoj pat padaryti. Be to, veislei reikia atrinkti tik geriausias žuvytes.
Veisliniam patinui iš pradžių parenkamos pirmosios kartos patelės, vėliau - antrosios.
Neapvaisintas pateles laikyti 3-4 mėnesius, kartais net šešis. Tada jos atsiveda daugiau jauniklių.

Veisiant gupijas, labai svarbi yra mityba. Žuvytės papras­tai šeriamos 1 arba 2 kartus per dieną, o veisimosi metu - 4 arba 5 kartus.
Vos išsiritus} mailių reikia šerti infuzorijomis, po 4-5 dienų jau galima duoti ciklopų.
Gupijų nėštumas paprastai trunka 1-2 mėnesius. Patelės vislumas priklauso nuo jos amžiaus ir kūno ilgio. Per pirmąjį nerštą patelė atveda 10-20 žuvyčių, o per tretįjį - iki 100 ir daugiau.
Pirmųjų dviejų nerštų mailius būna stambiausias, todėl užsiėmus selekcija patartina imti pirmojo ir antrojo neršto jauniklius.
Gupijų jaunikliai būna gerai išsivystę, palyginti stambūs ir netrukus ima ieškoti maisto. Akvariumininkai žino, kad gupijų jauniklių gyvenime pačios svarbiausios yra pirmo­sios dvi savaitės. Todėl jiems iš pat pradžių reikia duoti gero maisto. Akvariumininkas turi iš anksto pasirūpinti, kad jau­nikliai visad gautų infuzorijų, artemijų nauplijų, vėliau - mikrokirminų ir ciklopų. Jeigu tokio maisto mailius gaus pakan­kamai, netrukus galės misti ir susmulkintais tubificidais. Jauniklius reikia šerti 4-5 kartus per parą. Auginant mailių, vandens temperatūra turėtų būti aukštesnė bent 2-3 °C (iki 25 °C). Nors kartą per savaitę būtina dalį vandens pakeisti.
Esant tinkamoms gyvenimo sąlygoms, gupijos gyvena 3-3,5 metų, veistis nustoja anksčiau - 2-2,5 metų. Kartais vualinių gupijų patinams užauga tokios ilgos uodegos, kad jie nebegali pavyti patelių. Tuomet patinui paprasčiausiai galima nukirpti pusę uodegos, ir jis vėl pasidaro vikrus.
Žinomas gupijų specialistas J. Mitrochinas teigia, kad suaugusias gupijas laikant žemoje temperatūroje (4-6 °C) ir 1-2 mėnesius jų visai nemaitinant galima pratęsti vislumo periodą. Badavimas net padeda išgydyti žuveles nuo nevaisingumo. J. Mitrochinas aprašo 6 metų amžiaus gupijų porelę, kuri dar veisėsi. Tad periodiškas badavimas ir žema vandens temperatūra pailgina gupijų amžių beveik dvigubai, o vislumo periodą - trigubai.
Per pastaruosius dešimtmečius išvesta daugybė gupijų atmainų su įvairiausiais atspalviais, nugaros bei uodegos pelekų formomis. Dabar labai populiarios vualinės gupijos. Jau nebe naujiena gupijos albinosės su raudonomis akimis, juodos kaip anglys, visiškai raudonos ir žalios, auksinės ir perlamutrinės. Žodžiu, šiandien akvariumuose gupijos spindi visa gamtoje esama spalvų gama. Ir kas metai selekcininkai pateikia naujų šių žuvyčių atmainų ir formų.
Gupijų selekcija įgavo tarptautinį mastą. Antai JAV susi­kūrusi Tarptautinė gupijų mėgėjų asociacija, o Vakarų Euro­poje - Tarptautinė gupijų selekcijos taryba. Reguliariai ren­giamos gupijų parodos. Pirmoji gupijų paroda-konkursas Rusijoje įvyko 1911 metais Maskvoje. Vėliau buvo labai ilga pertrauka. Tik 1957 metais tokie konkursai vėl buvo atgaivinti ir dabar būna kasmet Maskvos N. Zolotnickio akvariumininkų ir terariumininkų klube. Tokias parodas aplanko dešimtys tūkstančių žmonių.
Dėl nereiklumo, lengvo ir greito veisimosi gupijos dažnai laikomos mokslinėse laboratorijose. Beje, gupijos - vienos iš nedaugelio žuvų rūšių, ne kartą keliavusios į kosmosą.

Informacija paimta iš Algimanto Bubino knygos : "Gėlavandenis akvariumas"