Garsus futurologas ir techninis Google direktorius davė interviu vyriausiajam Wired redaktoriui Nicholasui Thompsonui. Jis papasakojo, kaip iki kito dešimtmečio pasikeis pasaulis. Kurzweilas įsitikinęs, kad neliks nė vienos srities, kurioje nebūtų juntama dirbtinio intelekto įtaka.
Į jo žodžius verta įsiklausyti. Juk iš 147 prognozių, kurias nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio padarė Kurzweilas, 115 išsipildė ir dar 12 pasirodė „iš esmės teisingos“ (tai yra, jis apsiriko metais ar pora). Tad, jo pranašysčių tikslumas stulbinamas – 86%.
Ateitis 3D spausdintuvu
3D spausdintuvais spausdinsime aprangą. Ne taip greitai – dabar gyvename trimatės spaudos vystymo stadiją. Bet jau trečiojo dešimtmečio pradžioje pradėsime spausdinti aprangą. Bus galima laisvai naudotis daugybe įvairiausių spausdinių ir dizainerių sprendimų, juos bus galima parsisiųsi nemokamai. Mados pramonė niekur nepradings, kaip kad tebėra muzikos, knygų ir kino pramonė. Ji egzistuos drauge su nemokama produkcija.
Vertikaliose fermose galėsime gan nebrangiai augintis maistą: hidroponinius įrengimus naudosime vaisių ir daržovių auginimui, o mėsą gausime, klonuodami raumenų audinį. Pirmasis tokiu būdu gautas mėsainis jau suvalgytas.
Jis buvo brangus, kainavo kelis šimtus tūkstančių, tačiau skonis geras. Tokia tyrimų kaina. Neseniai tiesiog per keletą dienų iš nedidelių, 3D spausdintuvu sukurtų Lego konstruktorių primenančių modulių buvo pastatytas triaukštis biuro pastatas. Trečiajame dešimtmetyje taip atrodys statyba. Šiais spausdintuvais bus spausdinami visi reikalingi daiktai.
Apie dirbtinį intelektą
Jau yra technologijos, su kuriomis galima kalbėtis. Kaip žinia, mano komanda Google sukūrė protingų atsakymų funkciją, skirtą Gmail, tad rašome milijonus elektroninių laiškų. O juk reikia suprasti laiško, į kurį atsakoma, prasmę. Tačiau jūsų klausimas: kada interviu ims nebe žmogus, o telefonas – savotiškas Tiuringo testo atitikmuo. Tikiu, kad norint įveikti Tiuringo testą, būtinas visas žmogaus proto lankstumas. Dirbtinį intelektą prilyginsime žmogaus, jei teisėjas (žmogus) neįžvelgs skirtumo. Visada sakiau, kad pasieksime tai iki 2029 metų.
Man dažnai priekaištauja, kad esu optimistas. Tačiau norint tapti verslininku, tokia savybė būtina. Nuolat galvojant apie problemas, kurios ištiks, tiesiog nepavyks pradėti nė vieno projekto. Esu optimistiškesnis už daugumą savo kolegų, tačiau jau atsirado žmonių, kuriems atrodau pernelyg konservatyvus. Beje, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu savo prognoze ir manau, visoje dirbtinio intelekto klausimus nagrinėjančioje mokslo bendruomenėje vis labiau įsitvirtina mintis apie artėjantį lūžio momentą.
Mes tiesiogine prasme susiliesime su šia technologija, kad taptume protingesni. Visi šie prietaisai – „smegenų ilgintuvai“, ir žmonės juos tokiais laiko. Beje, tai naujas bruožas, juk vos prieš keletą metų žmonių santykis su išmaniuoju telefonu buvo kitoks. Jie tiesiog įsiskverbs į mūsų kūnus ir smegenis. Šiaip jau tai – sutartinis skirtumas, juk netgi dabar, nebūdami mūsų kūno dalimi, jie plečia mūsų sąmonę, teikia žinias ir daro mus įdomesniais.
Tamsioji robotų pusė
Dirbtinis intelektas mokosi iš pavyzdžių. O geriausias būdas šiuos pavyzdžius gauti – mokytis iš žmonių. Todėl dirbtinis intelektas dažnai mokosi iš žmonių. Tačiau ne visada. Pavyzdžiui, AlphaGo Zero (go žaidimo algoritmas) mokosi pats, tačiau tai ne visada pasiteisina, ypač, kai kalbama apie sudėtingus gyvenimiškus klausimus.
Stambios kompanijos ieško būdų, kaip dirbtinį intelektą išvaduoti nuo išankstinių nusistatymų, kuriuos galėjo perimti iš žmonių. Žmonės prietarų prisirenka, įgydami patirtį, bet paskui, mokydamiesi, pradeda išankstinį nusistatymų suprasti ir su juo kovoti. Tai visa tyrimų sritis, galinti susidoroti su viena dirbtinio intelekto problema.
Dabar daug dėmesio skiriama etinei dirbtino intelekto pusei. Diskusijose išsakomi kardinaliai priešingi požiūrio taškai. Technolgija – visada lazda su dviem galais. Ugnis mus šildo, bet gali ir namus pelenais paleisti. Naujosios technologijos daug galingesnės. Manau, visi turime pereiti tris fazes.
Pirmoji – džiaugsmas, suvokus, kad įmanoma išspręsti tokias įsisenėjusias bėdas, kaip skurdas ir ligos. Paskui – nerimas, suvokus šių technologijų mirtino pavojaus grėsmę. Ir galiausiai, supratimas, kad esame moraliai įpareigoti tęsti šių technologijų progresą, nes reikia palengvinti dar daugelio žmonių kančias. Tik progresas dirbtinio intelekto srityje padės mums įveikti skurdą, ligas ir ekologinę degradaciją.
Egzistencinės grėsmės, apie kurias kartais kalbu, grasina žmonijos egzistavimui. Pavyzdžiui, branduolinių ginklų platinimas. Mes jau galime sunaikinti visą žmoniją ir dar ne vieną kartą. Su visomis šiomis naujomis technologijomis ne taip jau ir sunku įsivaizduoti situacijas, kai mašinos nužudo visus žmones.
Tarkime, biotechnologijos ar imunoterapija. Galime perprogramuoti žmogaus imuninę sistemą taip, kad ji naikintų vėžį (ko ji paprastai nedaro), ir tai, mano manymu, yra revoliucinis proveržis vėžio gydymo srityje. Tačiau bioteroristai gali perprogramuoti virusą, kad jis taptų pavojingesnis ir menkiau pastebimas, ir taip sukurti superginklą.
Dabar nerimą kelia kasdieniškesnės grėsmės: dirbtino intelekto apginklavimas. Gynybos ministerijos visame pasaulyje jau tai naudoja. Daugelis reikalauja autonomišką ginkluotę uždrausti, ir iš pirmo žvilgsnio, tai – gera idėja. Tačiau technologijos, naudojamos, tarkime, bepiločiame orlaivyje, gabenančiame vaistus į ligoninę kur nors Afrikoje ar ginkluotame bepiločiame orlaivyje, yra tokios pačios. Mūsų tikslas – kontroliuoti šias grėsmes. Nėra paprastų algoritmų, kuriuos galėtume įdiegti į savo mašinas.
Intelekto kontroliuoti neįmanoma iš principo. Siūlau strategiją, kuri irgi nuo atsitiktinių klaidų neapsaugota: praktikuoti tokią etiką ir moralę, kokią norėtume regėti visuomenėje. Juk visuomenės ateitis – ne įsiveržimas iš Marso ir ne protingų mašinų puolimas. Ją mūsų civilizacija formuoja dabar, ji bus dabartinių mūsų tąsa. Taigi, dabartinio pasaulio vertybių praktikavimas – geriausia strategija siekiant ateities, kuri šias vertybes savyje įkūnys.
Ekonominė nelygybė
Ekonominė nelygybė dabar mažėja. Pasaulio banko duomenimis, per pastaruosius 20 metų skurdas Azijos šalyse sumažėjo daugiau nei 90%. Iš primityvių agrarinių ekonomikų jos išaugo į klestinčias informacines visuomenes. Afrikos ir Pietų Amerikos šalių augimo rodikliai dabar didesni, nei išsivysčiusios pasaulio šalių.
Nelygybė ten lieka, tačiau jos sparčiai juda reikiama kryptimi. Be to, per pastaruosius 20 metų skurdo lygis visame pasaulyje sumažėjo 50%. Internetas, išmanieji telefonai per porą metų paplito ir Afrikoje.
Patarimai jaunimui
Duosiu gan banalų patarimą – siekite to, ko trokštate, nes neliks sferos, prie kurios neprisiliestų progresas. Debesų kompiuterija išplėsime savo naująją smegenų žievę (neokorteksą). Pakartosiu, tapsime protingesni. Dirbtinis intelektas mus ne pakeis, o išplės mūsų galimybes.
Jis tuo užsiima jau dabar – kas dabar galėtų dirbti be visų išmaniųjų „smegenų ilgintuvų“? Ir tai tęsiasi. Kartais žmonės sako, kad tokias technologijas turės tik turtingieji. Atsakydamas į tai, priminsiu, kad pasaulyje parduoti trys milijardai išmaniųjų telefonų, o po poros metų jų bus dvigubai daugiau. Tad, ieškokite savo aistros, būdo prisidėti prie pasaulio. Po penkių metų pasaulis bus visiškai kitoks, tad, paskubėkite į traukinį su savo projektais.
Socialiniai tinklai, nepaisant visų jų pavojų, visgi yra naudingi. Vaikščiodamas po oro uostą, regiu į savo gadžetus įsistebeilijusius vaikus. Tai – globali bendruomenė ne sienų ir dabartinės kartos atstovai, kitaip nei ankstesnių, augdami jaučiasi esantys pasaulio piliečiais. Juk jie palaiko ryšius su visu pasauliu, su visomis pasaulio kultūromis.
rodiklis 
