Norim LT forumas (www.norim.lt)
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.
Norim LT forumas (www.norim.lt)

Žmogaus kova prieš valdžią, tai atminties kova prieš užmaršumą
 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  IeškotiIeškoti  Latest imagesLatest images  RegistruotisRegistruotis  Prisijungti  

 

 Budizmo doktrina

Go down 
AutoriusPranešimas
Džafar Al-Denas
Sponsor
Sponsor
Džafar Al-Denas


Pranešimų skaičius : 85
Aktyvumo taškai : 35591
Reputacija : 212
Join date : 2015-06-26

Budizmo doktrina Empty
RašytiTemos pavadinimas: Budizmo doktrina   Budizmo doktrina Empty2018-01-01, 16:15

Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė Keturias tauriąsias tiesas, jo mokymo pagrindą ir šerdį, kurias jis įsisąmonino nušvitimo (atbudimo) metu. Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas (skr. anitya), neturi savasties (skr. anātman) ir yra sklidinas kančios.

Žmogus priėmęs domėn šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią

Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti iš samsaros. Būtybių įsisukimas į būties ratą budizme aiškinamas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine, o ištrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į nirvaną. Juk ištrūkti galima vien asmeninėmis pastangomis, žengiant Tauriuoju aštuonialypiu keliu, kuris iš tikrųjų yra ėjimas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine atgal.

Taigi galima apibendrinti, kad budizmo kelio gairės yra: Keturios tauriosios tiesos, nesavastingumas (skr. anātman) ir Taurusis aštuonialypis kelias, kurį sudaro šyla (skr. śīla), t. y. pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, dhjana (skr. dhyāna), arba meditacija, bei pradžnia (skr. prajñā), arba išmintis ir įžvalga.

Budizmo mokymo pagrindų raštai yra surinkti į Tripitaką
Budistų bendruomenę – sanghą sudaro vienuoliai (skr. bhikṣu), vienuolės (skr. bhikṣunī) ir pasauliečiai (skr. upāsaka).


Sąlygotoji kilmė
(skr. pratītya – samutpāda, pali: paţicca samuppāda, tibet. rten cing 'brel bar 'byung ba)

Sąlygotoji kilmė, dar gali būti vadinama (bendrai) priklausomu (su)kūrimu, aiškina budizmo principą apie visuotinį sąlygotumą, reliatyvumą ir tarpusavio priklausomybę. Iš tiesų Sąlygotoji kilmė yra įžvalga į pačią visatos prigimtį, kurią kaip tik ir patyrė Buda atbusdamas. Tada, galima sakyti, jis kaip tik ir atsivėrė sąlygotosios kilmės tiesai, įžvelgė ją.

Visą būtį ir gyvenimo tąsą, visą gyvenimo atsiradimą ir pasibaigimą budizme aiškina dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės grandinė, kurioje kiekviena grandis yra viena kitos sąlygota ir kartu viena kitą sąlygojanti:

Neišmanymas sąlygoja valingus veiksmus arba karminius darinius.
Valingi veiksmai sąlygoja sąmoningumą.
Sąmoningumas sąlygoja proto ir fizinius reiškinius.
Proto ir fiziniai reiškiniai sąlygoja šešis gebėjimus (t.y penkis fizinius jutimo organus ir protą).
Šeši gebėjimai sąlygoja (jutiminį ir mintinį) sąlytį.
Jutiminis ir mintinis sąlytis sąlygoja jutimus.
Jutimai sąlygoja norą (troškimą).
Noras (troškimas) sąlygoja įsikibimą (prisirišimą).
Įsikibimas sąlygoja tapsmą.
Tapsmas sąlygoja gimimą.
Gimimas sąlygoja … sielvartavimą, skausmą, neišmanymą, mirimą, irimą. Viskas. Ratas užsidaro.

Sąlygotosios kilmės esmė – natūralus dėsnis, pagal kurį visi reiškiniai kyla priklausomai nuo savųjų priežasčių, susijusių su jų individualia būkle bei padėtimi. Tai tiesa, kuri teigia, kad niekas neatsiranda be priežasties, kad niekas nėra sukurta iš nesąlygotos priežasties, kad niekas nėra sukurta nepriklausomo kūrėjo. Viskas randasi išimtinai tik dėka ir priklausomai nuo priežasčių ir sąlygų sutapimo. Joms nesutapus tai greičiausia nebūtų galėję rastis.

Nesavastingumas

Nesavastingumas (skr. anātman, pali anatta) reiškia, kad tai, kas yra kaip individas, neturi jokios savasties, jokio "aš" kaip nekintančios, amžinos, vientisos ir nepriklausomos substancijos. Tai pamatinė budizmo tiesa. Taigi budizme savastis arba ego, yra išimtinai tiktai praeinanti ir kintanti (todėl linkusi kentėti) empirinė individualybė, kurią sudaro penkios sudedamosios dalys, vadinamosios skandhos.

Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios dharmos, o pati laisvė nuo savasties (skr. svabhāva) čia vadinama šūnijata (skr. šūnyatā), arba tuštuma, niekuma.

Keturios tauriosios tiesos (skr. ārya - satya; pali ariya – sacca)

Tiesa apie kančią (skr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia;
Tiesa apie kančios atsiradimą (skr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį;
Tiesa apie kančios įveikimą (skr., pali nirodha): kančią galima įveikti;
Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (skr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios – Taurusis aštuonialypis kelias.

Taurusis aštuonialypis kelias

Plačiau skaitykite  Arrow  Taurusis aštuonialypis kelias

(skr. aṣṭangika - mārga, pali atthangika – magga)

Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas);
Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas);
Tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų);
Tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla);
Tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms);
Tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą);
Tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas);
Tobulas susitelkimas (sąmonės nedrumsčia jokie veiksniai).

Taurųjį aštuonialypį kelią galima suskirstyti į tris dalis:

Išmintis – 1, 2 gijos;
Dora – 3, 4, 5 gijos;
Susikaupimas – 6, 7, 8 gijos.

Budizmo doktrina Image034

#budizmo, #doktrina, #tiesos, #buda, #religija #budizmas #kas #yra #mokymai #išmintis #filosofija

______________________
Neliūdėk jei idealus gyvenimas tapo tik geru gyvenimu - prisimink tai, kad visada yra gyvenančių blogiau už tave, vadinasi tu gyveni gerai!    
50% nuolaida hostingo paslaugoms
50% nuolaida web dizaino paslaugoms
Idea Šioje vietoje gali būti jūsų tekstinė reklama arba nuoroda į jūsų publikuojamą informaciją Norim LT forume.  
phone  +370 643 66066
Atgal į viršų Go down
http://norim.lt
 
Budizmo doktrina
Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Budizmo išmintis #1
» Budizmo išmintis #3
» Budizmo išmintis #5 Minties galia

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Norim LT forumas (www.norim.lt) :: Bendruomenės diskusijos :: Asmeninis tobulėjimas-
Pereiti į: