Kaip bebūtų gaila, tačiau šiuolaikinei visuomenei gerokai aktualiau yra "išpūstos ir dirbtinai padailintos" gyvenimo situacijos, TV laidos kurios nieko prasmingo nesugeba parodyti, o tiesiausiu keliu veda degradacijos link, nei dvasinis tobulėjimas bei realus bendravimas.
... "avys" parėjo į savus gardus (namus), pirmadienį nuskubėjo į darbus, prekybcentrius, pramogų vietas. Žodžiu masinė psichozė praėjo (išskyrus tai, kad dar kelias dienas tą temą eskalavo neturinti ką rodyti TV), nuotaika subjuro - vėl visi (atsiprašau - daugelis) tapo "surūgę" ir pikti vieni kitiems, gyvenimas vėl tapo sunkus ir nepakenčiamas, valdžia buka, nesupratinga ir korumpuota. Žodžiu viskas tapo "po senovej" - dangus mėlynas, žolė žalia, vanduo šlapias... Žemė suktis nenustojo, deguonies lygis nesumažėjo, lietuvio pyktis niekur nedingo - reiškias viskas gerai...
Gal verta geriau skaityti knygas, nei buku žvilgsniu žiūrėti "įdomias" TV laidas? "Tas, kuris skaito knygas, gyvena tūkstančius gyvenimų. Tas, kuris neskaito, gyvena tik vieną."
Užmarštin nukeliavo keli metai, o pasaulyje kaip ir Lietuvoje į geresnę pusę niekas nepasikeitė. Priešingai, dar ir pablogėjo. Išvada kokia? Žmonija degraduoja.
Tūkstančiai uolių katalikų negailėdami pinigų apsirūpina kalendoriais, rožiniais ar pakabukais su Dievo motinos atvaizdu – tikėjimo ir meilės artimam simboliu. Tik jų sunešti pinigai naudojami ne itin krikščioniškiems tikslams – neapykantos prieš mažumas skleidimui, kryžiaus žygiui prieš Stambulo konvenciją ir – prabangaus turto išlaikymui.
Toks tikėjimo pavertimo kapitalu mechanizmas gimė Brazilijoje, ištobulintas buvo Lenkijoje, o ir Lietuvoje jis veikia vis geriau. Šios istorijos centre – Brazilijoje užgimusi organizacija „Tradition, Family, Property“ (TFP). Jos vedliai sukūrė didelį ir efektyvų pinigų kaupimo mechanizmą Europos šalyse. Mechanizmo varomoji ašis – katalikiška atributika, neretai pristatoma net kaip stebuklinga ir platinama organizacijų, kurios nėra Katalikų bažnyčios dalis.
Lenkijoje kalendorių ir pakabukų modelis tapo milijoninių įplaukų šaltiniu. Šie pinigai naudoti ne tik TFP ideologijos plėtrai ar įvairioms iniciatyvoms, nukreiptoms prieš LGBT bendruomenę ar moterų teisę į abortą. Nemaža dalis katalikų suneštų milijonų nukeliavo brangaus turto išlaikymui.
Lietuvoje TFP modelis prigijo Krikščioniškosios kultūros institute (KKI), susijusiame su jaunimo sambūriu „Pro Patria“. KKI, keletą metų buvęs priklausomas nuo pinigų iš Lenkijos, sėkmingai išvystė pinigų rinkimą per katalikišką atributiką. Dabar organizacija nurodo gaunanti pinigų iš keliolikos tūkstančių rėmėjų.
Kaip ir Lenkijos ar kitų TFP žemėlapyje atsidūrusių šalių atveju, katalikų sunešti pinigai Lietuvoje naudojami akcijoms prieš seksualines mažumas ar masiniam pasipriešinimui prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Lietuvos organizacija nepamiršo atsidėkoti mokytojams iš TFP – už esą suteiktas paslaugas jiems išmokėta apie 30 tūkst. eurų.
Religijotyrininkė Milda Ališauskienė pastebi, kad Lietuvos dvasininkija nesiima priemonių atsiriboti nuo KKI, nors ši organizacija niekaip nėra susijusi su Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Anot ekspertės, tokia tyla taip pat gali būti iškalbinga.
Tarptautinis modelis
TFP organizacijų Europoje varomoji ašis – katalikiška atributika: rožiniai, pakabukai, kalendoriai ir t.t. Šią atributiką su TFP susijusios organizacijos platina nemokamai – kartu pridėdamos raginimą paremti katalikiškų vertybių sklaidą. Lietuvos atveju, paramos prašo Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI).
Šis finansavimo modelis itin gerai išvystytas Lenkijoje, kur su TFP susijusios Petro Skargos vardo organizacijos per katalikišką atributiką sugebėjo užsitikrinti milijonines pajamas. Organizacijos įvairiose Europos šalyse vieningai pasitelkė vieną ir tą patį simbolį – Fatimos Dievo Motiną. Pakabukai, kalendoriai ir kita atributika su jos atvaizdu naudojama pinigų rinkimui Lenkijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Estijoje, Slovakijoje ir kitose šalyse.
"Daugelyje valstybių žmonės savo pašto dėžutėse randa šventųjų atvaizdus su prašymu suteikti paramą religinėms reikmėms. Jie mano remiantys vietos katalikų institucijas, bet jeigu jie nutaria suteikti paramą – jų pinigai maitina TFP“, – teigia Brazilijoje veikiančio Popiežiškojo universiteto istorikas Victoras Gama.
Lenkijoje įsisiūbavus batalijoms dėl Petro Skargos organizacijų kontrolės, paaiškėjo, kiek efektyvus šis mechanizmas.
„Ilgus metus, vedami geros valios ir pasitikėjimo Fondo Tarybos nariais, jų prašymu finansiškai rėmėme TFP organizacijas Brazilijoje ir daugelyje kitų šalių. Mūsų finansinė parama per pastaruosius metus verta milijonų eurų. Mūsų paramos dėka, TFP organizacijos sukurtos ar išvystytos tokiose šalyse kaip Australija, Estija, Kroatija, Slovakija, Nyderlandai ar Ekvadoras. Lenkijoje įsteigėme teisinę organizaciją „Ordo Iuris“ ir centrą „Už gyvybę ir šeimą“. Be to, prisidėjome prie TFP veiklos atnaujinimo Kanadoje ir Pietų Afrikoje finansavimo“, – 2019 m. gegužę TFP nariams rašė Slawomiras Olejniczakas, vienas ryškiausių judėjimo veidų Lenkijoje, taip pat dalyvavęs steigiant ir lietuviškąjį Krikščioniškiosios kultūros institutą.
S.Olejniczakas nuopelnus vardijo ne dėl to, kad norėjo pasigirti. Tuomet jis buvo tik ką nušalintas nuo organizacijos Lenkijoje valdymo, TFP lyderio Caio da Silveira iniciatyva. Savo laiške S.Olejniczakas skundėsi, kiek jo organizacijai Lenkijoje kainuoja TFP organizacijų Brazilijoje ir Prancūzijoje išlaikymas – apie pusę milijono eurų kasmet. O išlaikyti tikrai yra ką.
Neasketiški krikščionys
TFP ir susijusios organizacijos asketizmu nepasižymi. Didelės vertės turtu organizacijos disponuoja abipus Atlanto.
TFP įkūrėjo Plínio Corrêa de Oliveira vardo institutas Brazilijoje, San Paule, įsikūręs elitiniame Higienopolio rajone. Organizacija veikia viloje su nuosavu sodu bei koplyčia.
Plínio Corrêa de Oliveira vardo institutas / Juliana Dal Piva/„Siena“ nuotr.
TFP nepasikuklino ir renkantis patalpas savo veiklai Prancūzijoje. Čia TFP padalinys įsikūrė Château de Jaglu pilaitėje, esančioje maždaug už pusantros valandos kelio nuo Paryžiaus.
TFP atšakos prancūzijoje valdoma prabangi rezidencija / Audrey Lebel/LRT nuotr.
Šie nedideli rūmai – ne tik TFP veiklos placdarmas. Čia gyvena ir Caio da Silveira, vienas TFP lyderių ir organizacijos plėtros Europoje koordinatorius
Būtent šios infrastruktūros išlaikymu, tikėtina, skundėsi Lenkijos organizacijos atstovas S.Olejniczakas. Tačiau susitikti su žurnalistais ir pakomentuoti situaciją jis atsisakė. Raštu pateiktame atsakyme jis pareiškė, kad žurnalistų gautas susirašinėjimas buvo privataus pobūdžio ir juo siekta atspindėti poziciją ginče su C. da Silveira.
TFP vedliai įdarbinti konsultantais
Lenkiški pinigai TFP plėtrai aktyviai plaukia ir į Lietuvą. Krikščioniškosios kultūros institutas iš dviejų Petro Skargos vardo organizacijų paramą gauna mažiausiai nuo 2017 m., ir ši parama tik augo.
2017 m. institutas iš Lenkijos gavo 36,3 tūkst. eurų, 2018 m. – jau 115 tūkstančių. Užpernai gauta rekordinė 137 tūkst. eurų suma. Taigi su TFP susijusios Lenkijos organizacijos per trejus metus į KKI įliejo kiek daugiau nei 288 tūkst. eurų. Tiesa, dalis šių pinigų grįžo į TFP lyderių kišenes.
KKI nurodo, kad institute 2019 metais darbavosi du įtakingi TFP nariai. Jorge Vicente Saidlas įdarbintas viešųjų ryšių patarėju ir Renato Williamas Murta de Vasconcelos – žmogiškųjų išteklių patarėjas. Tuomet institute, įskaitant direktorių, dirbo keturi žmonės.
KKI vadovo Karolio Stankevičiaus pasiteiravome, kokius darbus dirbo du TFP nariai. Taip pat klausėme, kam organizacijai su keturiais darbuotojais reikalingas žmogiškųjų išteklių ekspertas ir kokias būtent viešųjų ryšių paslaugas teikė TFP atstovas. Konkretaus atsakymo K.Stankevičius nepateikė.
„Jie būna Lietuvoje. Kodėl? Būna. Kaip pasakyti… jisai yra patyręs, vyresnio amžiaus. Mes esame visi jauni, tai jisai padeda išspręsti problemas, jeigu kyla kokie nesutarimai“, – kalbėjo K.Stankevičius, turbūt kalbėdamas apie R. de Vasconcelos vaidmenį institute.
Anot jo, J.V.Saidlas institute jau nebedirba, o dviem TFP nariams per 2019 metus išmokėta „iki 30“ procentų įstaigos darbo užmokesčio sąnaudų, kas būtų apie 30 tūkst. eurų.
Tradicinės vertybės su agitacijos prieskoniu
KKI ilgą laiką žengė koja kojon su konservatyvių pažiūrų organizacija „Pro Patria“. Šio judėjimo lyderis, politologas Vytautas Sinica 2015 m. rudenį ėmėsi iniciatyvos TFP nuopelnų Lietuvai įvertinimui. Šiai organizacijai jis siūlė skirti Laisvės premiją – esą tokio įvertinimo nusipelno TFP organizuotas parašų rinkimas po peticija dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.
Laisvės premijos TFP negavo. Tačiau 2017 m. TFP atšakos Lenkijoje finansuojamas KKI vadybininkais įdarbino kelis jaunuolius iš „Pro Patria“ gretų. Dabar „Pro Patria“ desantas KKI gerokai susitraukęs, tačiau abipusės simpatijos, panašu, išlieka.
Pernai spalį, prieš pirmą Seimo rinkimų turą, KKI publikavo vaizdo kreipimąsi, kuriame agitavo balsuoti už Vytauto Radžvilo vadovaujamą Nacionalinį susivienijimą bei šiame sąraše kandidatavusį „Pro Patria“ lyderį V.Sinicą. KKI agitacija sėkmės neatnešė – V.Radžvilo judėjimas surinko 2,14 proc. balsų ir į Seimą nepateko.
Lietuvoje – keliolika tūkstančių paramos davėjų
Pinigai iš Lenkijos išlieka pagrindiniu KKI finansiniu ramsčiu, tačiau sykiu galima pastebėti, kad organizacija sėkmingai vysto TFP išpuoselėtą paramos rinkimo modelį. KKI deklaruoja 2019 metais surinkęs daugiau nei 58 tūkst. eurų paramos iš fizinių asmenų.
Anot K.Stankevičiaus, institutas šiuo metu turi keliolika tūkstančių rėmėjų, kuriuos pasiekia dalindamas katalikišką atributiką.
"Tas skaičius… pastoviai mes stengiamės, kad jisai augtų. Bet šiuo metu turime 18 tūkstančių. (...) Mes tokį skaičių žmonių galime pasiekti. O jau nuo jų geranoriškumo ir situacijos priklauso, ar jie mus parems, ar ne", – sakė KKI vadovas.
Pasak jo, KKI remiantys žmonės pilnai informuojami apie instituto veiklą ir paaukotų lėšų panaudojimą. Kaip tai daroma ir kokia informacija teikiama KKI rėmėjams, pašnekovas nedetalizavo.
K.Stankevičiaus teigimu, KKI platinama atributika yra gaminama Lenkijoje. Anot jo, KKI dalyvavo specializuotuose finansavimo pritraukimo mokymuose, rengiamuose bendraminčių iš Lenkijos.
Mergelė Marija prieš Mokytoją Jodą
Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse TFP organizacijas remiantys tikintieji tai daro laisva valia. Konfliktas Lenkijoje parodė, kad vienas svarbiausių įrankių šiame finansavimo modelyje – potencialių rėmėjų duomenų bazė. Lietuviškasis KKI taip pat renka žmonių, kurie galėtų prisidėti prie instituto veiklos, duomenis.
Vienas toks duomenų rinkimo įrankių – peticijos. Naujausias atvejis – KKI paleista peticija prieš „Danske Bank“ reklamą. Reklamoje vaizduojamas kultinių „Žvaigždžių karų“ personažas, Mokytojas Joda, įkomponuotas į melomanams puikiai pažįstamą „Pink Floyd“ albumo „The Dark Side of the Moon“ viršelį. KKI čia įžvelgė pasityčiojimą iš Dievo Gailestingumo paveikslo. Ir nors KKI taip pat atpažino „Pink Floyd“ albumo stilistiką, organizacija tai nutarė traktuoti kaip LGBT simbolių propagavimą.
Danske bank reklama, prieš kurią KKI inicijavo peticiją / Katalikupeticija.lt/„Siena“ nuotr.
„Personažo kairė ranka, pridėta prie širdies, iš kurios sklindantys spinduliai nukopijuoti nuo garsiojo Dievo Gailestingumo paveikslo, o iškelta dešinė ranka laimina taip, kaip ikonografijoje vaizduojamas pasaulį laiminantis Jėzus Kristus. Personažo apranga – Vakarų ikonografijoje plačiai vaizduojamas rausvos ir melsvos spalvų Jėzaus apsiaustas. Reklamoje Dievo Gailestingumo spindulių spalvos pakeistos vaivorykštės spinduliais. Pastarieji, kartu su kitais kompoziciniais elementais, nukopijuoti nuo roko grupės „Pink Floyd“ albumo „The Dark Side of the Moon“ viršelio. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuolaikinėje visuomenėje tokia vaivorykštė, susidedanti iš šešių spalvų, pirmiausia siejama su LGBT judėjimu ir genderizmo ideologija“, – skelbiama peticijai sukurtame puslapyje katalikupeticija.lt.
"Danske Bank" patikino nevykdantis jokių jam inkriminuojamų šventvagysčių. Tačiau peticiją pasirašė – ir savo duomenis paliko – daugiau nei du tūkstančiai žmonių.
Papildomai kreipėmės į KKI vadovą su prašymu patikslinti instituto finansavimo modelį, tačiau į klausimus telefonu jis atsakyti atsisakė ir pareikalavo juos pateikti raštu. Raštiško atsakymo nesulaukėme, o pats K.Stankevičius į tolesnius skambučius nebeatsakė.
Be Bažnyčios pritarimo – ir be prieštaravimo
Kai kurios žinomos Europos katalikų organizacijos savo svetainėse oficialiai atsiriboja nuo TFP platinamos atributikos. Tokius pranešimus galima rasti, pavyzdžiui, Prancūzijos Paray-le-Monial bazilikos ar garsiosios Monmartro bazilikos puslapiuose. Tačiau Lietuvos Katalikų bažnyčia nuo vertinimų susilaiko.
Lietuvos vyskupų konferencija taip pat nepanoro pakomentuoti, kaip KKI yra susiję su Katalikų bažnyčia Lietuvoje ir ar organizacijos misija neprasilenkia su tikrosiomis krikščioniškomis vertybėmis.
„Jūsų minimos organizacijos nėra Katalikų Bažnyčios Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, tad pagal kompetenciją jokia informacija apie jas nedisponuojame“, – į raštu pateiktus klausimus atsakė generalinis Lietuvos vyskupų kurijos sekretorius, kun. Kęstutis Smilgevičius.
Vytauto didžiojo universiteto profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė tokį bažnyčios atsisakymą vertinti situaciją vadina „iškalbinga tyla“
„KKI neturi tiesioginės sąsajos su Lietuvos vyskupų konferencija, bet bažnyčia niekada nėra, mano žiniomis, viešai pasakiusi, kad su KKI neturi nieko bendra, kaip kad aiškiai deklaravo pavyzdžiui apie Merkinės piramidę“, – komentavo M.Ališauskienė.
Profesorė užsiminė, kad ši organizacija vienaip ar kitaip katalikų bažnyčiai Lietuvoje gali būti naudinga.
„Katalikų bažnyčia aiškiai nepasako, kad šita organizacija neatstovauja jos interesų, o tai jau yra ženklas. (...) Reiškia, kažkuria prasme, turbūt bažnyčiai yra naudinga, kad tokios organizacijos veikia“, – svarstė M.Ališauskienė.
Religijotyrininkė taip pat pastebi, kad šios ir panašių organizacijų veiklos modelis yra gana paprastas. Esą, tereikia susirasti kontraversišką klausimą ir jį apipynus būtais ir nebūtais faktais, kurstyti sekėjų minią.
„Iš to, kaip ji veikia, manau, kad tiesiog yra siekiama moralinės panikos atakų visuomenėje ir tokiu būdu siekiama visuomenę sutelkti prieš kažkokią grėsmę, kurią jie patys įvardina kaip grėsmę. Tai visų pirma, sukuri grėsmę ir tada telki visuomenę prieš tą grėsmę“, – komentavo M.Ališauskienė.
Dievo motinos vardu – į kovą prieš kitaminčius
KKI itin aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose. Organizacija čia nuolat skelbia įvairius įrašus, dalijasi peticijomis ar viešomis deklaracijomis. Vaizdo įrašuose dažniausiai matomas KKI viešųjų ryšių specialistas Šarūnas Pusčius, nevengiantis kategoriškų pasisakymų ar iškreiptų faktų. Visa tai lydi nuolat kartojami postulatai apie tikėjimo ir katalikiškos civilizacijos svarbą.
„Mes nebeverti esame vadintis Lietuva jeigu mes tos misijos (Fatimos) netęsiam dabar. Būtent mes turime tapti ta armija, Fatimos, Dievo motinos armija, kuri meldžiasi rožančių, kuri klauso Dievo motinos visų patarimų ir prašymų, ir įsakymų“, – skelbia Š.Pusčius viename iš paskelbtų vaizdo įrašų.
Tiesa, KKI, už kurios viešąją komunikaciją atsakingas Š.Pusčius, raginimais melstis neapsiriboja ir kviečia bendraminčius stoti į kovą prieš LGBT bendruomenę, o ypač prieš Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo – paprastai tariant, prieš Stambulo konvenciją, kurią KKI savo „Facebook“ paskyroje pavadino „iškrypimų pavasariu“.
Krikščioniškosios kultūros instituto įrašas / Krikščioniškosios kultūros instituto „Facebook“ įrašas
„Black Lives Matter“ ir kai kurias kitas pagarsėjusias visuomenines akcijas Š.Pusčius prisikiria prie netinkamo auklėjimo pasekmių
„Nieks tada neitų statulų griauti ten, „black lives matter“ jeigu taip auklėtų, kaip tada auklėjo – XVIII–XVII amžiuj. Jaunimas neitų prieš tėvus, nebūtų tokių vaikų teisių, nes vaikai gerbė tėvus. Vaikų pareigos pirmiausiai“, – komentuodamas įvairius judėjimus už žmogaus teises kalbėjo KKI viešųjų ryšių atstovas.
„Yra gydymo terapija, ji veikia, tiktai ją slepia. Jungtinėse Valstijoje veikia ten terapijos atskiros, kur išgydomos šitos ydos. Nes čia yra yda, čia nėra kažkokia tai orientacija, pasirinkimas – čia yra yda. Kaip narkomanija ar dar kažkas“, – viename iš skelbtų vaizdo įrašų kalbėjo Š.Pusčius, tačiau daugiau informacijos apie įstaigas, neva, gydančias homoseksualumą, neužsiminė.
Prie šios publikacijos prisidėjo Julia Dauksza, Anna Gielewska, Konrad Szczygieł („Fundacja reporterów“, Lenkija), Tomas Madlenak, Lukas Diko (ICJK, Slovakija), Masenjka Bacic (Kroatija) ir Audrey Lebel (Prancūzija).
Kaip bebūtų gaila, tačiau šiuolaikinei visuomenei gerokai aktualiau yra "išpūstos ir dirbtinai padailintos" gyvenimo situacijos, TV laidos kurios nieko prasmingo nesugeba parodyti, o tiesiausiu keliu veda degradacijos link, nei dvasinis tobulėjimas bei realus bendravimas.
Lietuviai ne tik, kad nebesugeba lietuviškai rašyti - retas kuris (stebint soc. tinklus) mintis dėsto rišliai. Nors ko norėti iš eilinio, statistinio šalies gyventojo kai šalį valdančios personalijos užsiima rietenomis, purvų drabstymu ir idijotiškiausių įstatymų leidimu. Susidaro toks įspūdis, kad tarp aukščiausius postus šalies valdyme užimančių, vyksta viktorina "kas daugiau sukūrs kvailesnių įstatymų", kurios prizas - sękančių rinkimų seimo dauguma. Ką galima pasiekti draudimais? Nieko. Nejau to nesupranta LR seime (kaip lysvėje kopūstai) "sėdinčios galvos"? Už ką tad jiems mokami tūkstantiniai atlyginimai? Ar tik už pasišypsojimą užjūrio svečiams? Na pagalvok tik - atvyko Vatikano karalius ir ką? Susirinko šimtątūkstantinė minia (galvoju kaip čia parašyti, kad neįžeisti: ar zombių minia, ar avių banda), gal reiktų rašyti "avių banda", nes kriščionybėje yra sakoma, kad kunigai yra piemenys kurie "gano paklydusias aveles". Kai kas iš minios pajuto "ekstazę", kai kas danguje pamatė iš debesų susiformavusius angelus, kai kas gal net patį mesiją įžvelgė...
Pagaliau Vatikano karalius išvažiavo ir viskas grįžo į senas vėžias: "avys" parėjo į savus gardus (namus), pirmadienį nuskubėjo į darbus, prekybcentrius, pramogų vietas. Žodžiu masinė psichozė praėjo (išskyrus tai, kad dar kelias dienas tą temą eskalavo neturinti ką rodyti TV), nuotaika subjuro - vėl visi (atsiprašau - daugelis) tapo "surūgę" ir pikti vieni kitiems, gyvenimas vėl tapo sunkus ir nepakenčiamas, valdžia buka, nesupratinga ir korumpuota. Žodžiu viskas tapo "po senovej" - dangus mėlynas, žolė žalia, vanduo šlapias... Žemė suktis nenustojo, deguonies lygis nesumažėjo, lietuvio pyktis niekur nedingo - reiškias viskas gerai...
Gal verta geriau skaityti knygas, nei buku žvilgsniu žiūrėti "įdomias" TV laidas? "Tas, kuris skaito knygas, gyvena tūkstančius gyvenimų. Tas, kuris neskaito, gyvena tik vieną."
Apie Kurban Bayram – Id al Adhos aukojimo šventę. Tapus musulmonu, pirmos šventės įspūdžiai nepamirštami... MashAllah. Daugumoje musulmoniškų šalių, švenčiama aukojimo šventė kuri arabiškai kalbančiose šalyse vadinama Kurban Bayram ar Eid al Adha. Šios šventės ištakos susijusios ir su krikščionimis – Abraomo istorija iš Senosios Biblijos. Plačiai žinomas pasakojimas, kad Dievas, norėdamas išbandyti Abraomo tikėjimą, liepęs jam paaukoti sūnų Izaoką. Kai Abraomas buvo bežudąs savo sūnų, Dievas atsiuntė jam avinėlį ir paprašė paaukoti jį vietoj sūnaus. Štai tokios ir yra šios šventės ištakos, o pati šventė primena vieną iš krikščionių/katalikų/provoslavų/ortodoksų ir etc. didžiųjų švenčių, kai susiburia šeima, vieni kitus sveikina, lanko, daug ir skaniai valgo... Žinoma, svarbi šventės dalis yra ir avinėlio aukojimas.
Tie, kurie gyvena nuosavuose namuose, gali tai daryti savo kiemuose, kitiems savivaldybės skiria vieną vietą, kurioje galima skersti. Įdomi vieta yra avinėlių, ožiukų ir jautukų turgus. Dauguma jo darbuotojų yra vyrai, žinoma, tai jų darbas ir pareiga. Įdomu, kaip ir kodėl išrenkamas būtent tas avinėlis, kokios yra gero pasirinkimo paslaptys. Taigi renkantis avinėlį reikia atkreipti dėmesį, kad jis nebūtų labai riebus ar apgeltęs (tai reikštų, kad jis buvo šeriamas specialiai, kad greičiau užaugtų, jo mėsa turės nemalonų prieskonį). Kai kam aktualu, kad gyvulys būtų simpatiškas, tarkime su ragais, kitiems tinka ir be ragų. Žinoma, svarbi dalis yra derybos... Kaip be jų. Tiesa, labai linksma stebėti, kai koks gyvulėlis pabėga, o vyrai vaikosi, kol pagauna arba nepagauna...
Skerdžiama šiek tiek kitaip, nei esame matę mūsų kaimuose. Gyvuliui yra glostomas kaklas, sukalbama maldelė ir perpjaunama arterija. Gyvulys šitaip miršta greičiau ir patiria mažiau streso. Beje, tai, kas aktualu lietuviams: ši mėsa yra ekologiškesnė nei lietuviškuose ar lenkiškuose prekybos centruose parduodamos dešrelės. Ši mėsa yra be jokių "vitaminų" E... Daugeliui, kas negyveno kaime ir nematė skerdimo proceso, tai atrodo barbariška, bet tai tokia pat natūrali procedūra (gal net humaniškesnė), kaip ir bet koks skerdimas. Skerdiena dalijama į tris dalis. Viena pasiliekama sau, antra atiduodama neturtingiesiems, o trečiąja pasidalijama labdarai.
Baigus skerstuvių darbus, pasipuošiama naujais drabužiais, todėl prieš Bayramą paprastai nuolaidų nebūna, kaip įprasta Lietuvoje prieš šventes. Tuomet prasideda lankymai, saldumynų valgymai, vyresniųjų rankų bučiavimas (už tuos bučinius gaunama pinigėlių). Būna daug klegesio, persivalgymo ir malonaus šventiško šurmulio. Lietuvoje per šią šventę buvo paaukota net 40 avių. Ir aš ten buvau, valgiau ir gėriau, burnoje tikrai turėjau. Buvo labai skanu
Pasaulinė religija, atsiradusi šiaurės Indijoje I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama (apie 560–480 m. pr. m. e.), gavęs Budos (Buddha sanskrito kalba reiškia "atbudęs, praregėjęs, nušvitęs") vardą. Tai istorinis (pagal kai kuriuos šaltinius – pusiau legendinis) indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos.
Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Budistinis mąstymas nepripažįsta vieno asmens garbinimo – žmogaus ar dievo. Budizmo esmė – tikėjimas, kad atbusti arba nušvisti gali bet kuris žmogus, kuris vis besikartojančių atgimimų (Samsara) tėkmėje vadovausis Budos pavyzdžiu bei mokymu ir remsis savo asmeninėmis pastangomis.
Budistų tikslas – atbusti pačiam ir padėti išsigelbėti iš skausmingų atgimimų visoms kitoms būtybėms. Galutinis atbudimo (nušvitimo) tikslas – nirvana.
Islamas (arab. الإسلام al-'islām) – monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Ją išpažįsta apie 27 % Žemės gyventojų (dažniausiai nurodomi skaičiai 1,9 milijardo, 2011 m. duomenimis). Daugiausiai paplitusi pietvakarių Azijoje ir šiaurės Afrikoje. Jos išpažinėjai – musulmonai – tiki vieninteliu ir amžinu Dievu (arab. Allah) ir jo pranašu Mahometu. Musulmonų maldos namai – mečetė.
Šventoji musulmonų knyga – Koranas
Koranas musulmonams apibrėžia šešis postulatus (arab. imān reiškia "tikėjimas"): tikėjimą Alachu (Dievu); tikėjimą angelais; tikėjimą pranašais; tikėjimą knygomis (siųstomis Alacho); tikėjimą Teismo Diena (Qiyamah); tikėjimą al Kadru (al-Qadr), gėriu ir blogiu. Musulmonų pagrindinės penkios pareigos (5 arkanai) yra:
Kalima Šahada – kiekvienas musulmonas turi paliudyti tikėjimą žodžiu; Salat – kasdieninės penkios maldos pagal Koraną ir Suną; Zakatas – privalomas apvalomasis turto mokestis; Saum – pasninkas Ramadano mėnesį; Hadžas – kelionė į Meką, jei tai įmanoma.
Viena iš trijų pasaulinių monoteistinių religijų. Remiasi Jėzaus Kristaus išpažinimu ir mokymu, jo gyvenimo, mirties ir prisikėlimo reikšmingumu. Religija atsirado I a. Palestinoje (tuometinėje Romos imperijoje). Krikščionybės pranašas – Jėzus Kristus.
Krikščionybė dalį savo religinių tradicijų perėmė iš Judaizmo (žydų religijos). Krikščionių šventoji knyga yra - Biblija, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai (tai laiškų forma parašyti "atsiminimai". Krikščionys ir žydai Senąjį testamentą laiko šventu, o Naująjį - tik krikščionys).
Krikščionys tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs Dievas ir žmonijos Išganytojas. Jo atėjimo pranašystę jie mato Senajame Testamente, todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, idant tuo atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu nuodėmių atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, Dievo apsireškimu ir jo įsikūnijimu.
Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija (gr. "geroji naujiena"). "Evangelijomis" taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą.
Krikščionių religinė dogma - yra vienas Dievas trijuose asmenyse (Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas šventoji dvasia). Krikščionybė per laiką skilo į daug dalių, tokias kaip: katalikybę, stačiatikybę, protestantizmą ir t.t.
Tai viena seniausių ir vis dar praktikuojama monoteistinė religija, kitaip dar vadintina Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb'al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V-IV a.pr.m.e. ir II a.pr.m.e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m.e.a.pb.) "Izraelio žemėje" egzistavo daug "judaizmų", t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų, kurių viena išsivystė iki atskiros religijos - Krikščionybės.
Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės įtakoje atsirado ir islamas. Jos dar vadinamos abraominėmis religijomis. Ši religija pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a.pr.m.e.). Judaizmą praktikuojantys vadinami žydais, ir ši religija, kaip ir kitos pasaulinės religijos, išplitusi įvairiose pasaulio šalyse. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai - todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.
Buda, atsakydamas į tuo metu vos ne pagrindinį klausimą Indijos pasaulėžiūrų sistemoje apie tai, kaip esybės įsisuka į būties ratą ir ar yra galimybių iš jo ištrūkti, paskelbė Keturias tauriąsias tiesas, jo mokymo pagrindą ir šerdį, kurias jis įsisąmonino nušvitimo (atbudimo) metu. Gyvenimas, pasak Budos įžvalgos, yra laikinas (skr. anitya), neturi savasties (skr. anātman) ir yra sklidinas kančios.
Žmogus priėmęs domėn šiuos tris būties požymius įžengia į budistinį kelią
Būtyje vyrauja kentėjimas, nes jį sąlygoja laikinumo gimdomi troškimai ir neišmanymas. Pašalinus šituos veiksnius galima išsilaisvinti iš samsaros. Būtybių įsisukimas į būties ratą budizme aiškinamas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine, o ištrūkimas iš šio rato prilygsta įžengimui į nirvaną. Juk ištrūkti galima vien asmeninėmis pastangomis, žengiant Tauriuoju aštuonialypiu keliu, kuris iš tikrųjų yra ėjimas dvylikanare Sąlygotosios kilmės grandine atgal.
Taigi galima apibendrinti, kad budizmo kelio gairės yra: Keturios tauriosios tiesos, nesavastingumas (skr. anātman) ir Taurusis aštuonialypis kelias, kurį sudaro šyla (skr. śīla), t. y. pratybos ugdančios drausmę ir dorovę, dhjana (skr. dhyāna), arba meditacija, bei pradžnia (skr. prajñā), arba išmintis ir įžvalga.
Budizmo mokymo pagrindų raštai yra surinkti į Tripitaką Budistų bendruomenę – sanghą sudaro vienuoliai (skr. bhikṣu), vienuolės (skr. bhikṣunī) ir pasauliečiai (skr. upāsaka).
Sąlygotoji kilmė (skr. pratītya – samutpāda, pali: paţicca samuppāda, tibet. rten cing 'brel bar 'byung ba)
Sąlygotoji kilmė, dar gali būti vadinama (bendrai) priklausomu (su)kūrimu, aiškina budizmo principą apie visuotinį sąlygotumą, reliatyvumą ir tarpusavio priklausomybę. Iš tiesų Sąlygotoji kilmė yra įžvalga į pačią visatos prigimtį, kurią kaip tik ir patyrė Buda atbusdamas. Tada, galima sakyti, jis kaip tik ir atsivėrė sąlygotosios kilmės tiesai, įžvelgė ją.
Visą būtį ir gyvenimo tąsą, visą gyvenimo atsiradimą ir pasibaigimą budizme aiškina dvylikos pakopų sąlygotosios kilmės grandinė, kurioje kiekviena grandis yra viena kitos sąlygota ir kartu viena kitą sąlygojanti:
Neišmanymas sąlygoja valingus veiksmus arba karminius darinius. Valingi veiksmai sąlygoja sąmoningumą. Sąmoningumas sąlygoja proto ir fizinius reiškinius. Proto ir fiziniai reiškiniai sąlygoja šešis gebėjimus (t.y penkis fizinius jutimo organus ir protą). Šeši gebėjimai sąlygoja (jutiminį ir mintinį) sąlytį. Jutiminis ir mintinis sąlytis sąlygoja jutimus. Jutimai sąlygoja norą (troškimą). Noras (troškimas) sąlygoja įsikibimą (prisirišimą). Įsikibimas sąlygoja tapsmą. Tapsmas sąlygoja gimimą. Gimimas sąlygoja … sielvartavimą, skausmą, neišmanymą, mirimą, irimą. Viskas. Ratas užsidaro.
Sąlygotosios kilmės esmė – natūralus dėsnis, pagal kurį visi reiškiniai kyla priklausomai nuo savųjų priežasčių, susijusių su jų individualia būkle bei padėtimi. Tai tiesa, kuri teigia, kad niekas neatsiranda be priežasties, kad niekas nėra sukurta iš nesąlygotos priežasties, kad niekas nėra sukurta nepriklausomo kūrėjo. Viskas randasi išimtinai tik dėka ir priklausomai nuo priežasčių ir sąlygų sutapimo. Joms nesutapus tai greičiausia nebūtų galėję rastis.
Nesavastingumas
Nesavastingumas (skr. anātman, pali anatta) reiškia, kad tai, kas yra kaip individas, neturi jokios savasties, jokio "aš" kaip nekintančios, amžinos, vientisos ir nepriklausomos substancijos. Tai pamatinė budizmo tiesa. Taigi budizme savastis arba ego, yra išimtinai tiktai praeinanti ir kintanti (todėl linkusi kentėti) empirinė individualybė, kurią sudaro penkios sudedamosios dalys, vadinamosios skandhos.
Theravadoje (hinajanoje) nesavastingumo nagrinėjimas apsiriboja asmens savianalize; mahajanoje nagrinėjamos visos priklausomai atsirandančios dharmos, o pati laisvė nuo savasties (skr. svabhāva) čia vadinama šūnijata (skr. šūnyatā), arba tuštuma, niekuma.
Tiesa apie kančią (skr. duḥkha; pali dukkha): visa būtis yra kančia; Tiesa apie kančios atsiradimą (skr. samudāya; pali samudaya): kančia turi priežastį; Tiesa apie kančios įveikimą (skr., pali nirodha): kančią galima įveikti; Tiesa apie kelią vedantį iš kančios (skr. mārga; pali magga): yra kelias vedantis iš kančios – Taurusis aštuonialypis kelias.
Tobulos pažiūros (teisingas Keturių tauriųjų tiesų ir būties nesavastingumo supratimas); Tobulas nusiteikimas (arba teisingas ketinimas, teisingas ryžtas); Tobulas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo, šmeižto, apkalbų); Tobulas elgesys (susilaikimas nuo elgesio besikertančio su šyla); Tobulas pragyvenimo šaltinis (susilaikymas nuo darbų, kurie kenkia kitoms gyvoms būtybėms); Tobulos pastangos (priešinimasis viskam, kas kuria nesveiką karmą, ir puoselėjimas to, kas kuria sveiką karmą); Tobulas budrumas (nuolatinis kūno, jausmų, mąstymo ir minčių objektų budrumas); Tobulas susitelkimas (sąmonės nedrumsčia jokie veiksniai).
Taurųjį aštuonialypį kelią galima suskirstyti į tris dalis:
Nori dalyvauti diskusijose, kurti naujas temas ir dėti jas šiame forume asmeninius ar verslo skelbimus nemokamai ir neribotai?
Prisijunk prie paskyros. Dar neturi savo paskyros? Registruok savo paskyrą. Kyla klausimų? Reikia pagalbos? skaityk DUK arba Pagalbos forumą.
Šioje vietoje gali būti tavo tekstinė reklama arba nuoroda į tavo skelbiamą informaciją šiame forume. Atsiųsk užklausą elektroniniu paštu arba skambink +370 643 66066
Šioje vietoje gali būti tavo tekstinė reklama arba nuoroda į tavo skelbiamą informaciją šiame forume. Atsiųsk užklausą elektroniniu paštu arba skambink +370 643 66066
rodiklis 
Tema: 
Gal verta geriau skaityti knygas, nei buku žvilgsniu žiūrėti "įdomias" TV laidas? "Tas, kuris skaito knygas, gyvena tūkstančius gyvenimų. Tas, kuris neskaito, gyvena tik vieną." 
Homoseksualumas, KKI atstovo vertinimu, yra ne kas kita, o 
8 643 66066 
