Religijos. Krikščionybė

Viena iš trijų pasaulinių monoteistinių religijų. Remiasi Jėzaus Kristaus išpažinimu ir mokymu, jo gyvenimo, mirties ir prisikėlimo reikšmingumu. Religija atsirado I a. Palestinoje (tuometinėje Romos imperijoje). Krikščionybės pranašas – Jėzus Kristus.



Krikščionybė dalį savo religinių tradicijų perėmė iš Judaizmo (žydų religijos). Krikščionių šventoji knyga yra - Biblija, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai (tai laiškų forma parašyti "atsiminimai". Krikščionys ir žydai Senąjį testamentą laiko šventu, o Naująjį - tik krikščionys).

Krikščionys tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, žmogumi tapęs Dievas ir žmonijos Išganytojas. Jo atėjimo pranašystę jie mato Senajame Testamente, todėl vadina jį Mesiju – Kristumi. Krikščionių teologijos pagrindai išreikšti ankstyvuosiuose visuotiniuose tikėjimo išpažinimuose. Jų turinys – kad Jėzus kentėjo, mirė, buvo palaidotas ir prisikėlė, idant tuo atvertų dangų tiems, kurie juo tiki ir pasitiki iš jo kylančiu nuodėmių atleidimu (išganymu); po to Jėzus esą su kūnu įžengęs į Dangų ir ten valdąs šalia Dievo tėvo. Daugelis konfesijų moko, kad Jėzus grįš teisti gyvųjų ir mirusiųjų ir suteikti amžinąjį gyvenimą visiems savo sekėjams. Jėzus laikomas dorybingo gyvenimo pavyzdžiu, Dievo apsireškimu ir jo įsikūnijimu.

Jėzaus Kristaus atneštą žinią krikščionys vadina Evangelija (gr. "geroji naujiena"). "Evangelijomis" taip pat vadinami ankstyvi Jėzaus Kristaus gyvenimo aprašymai. Šie tekstai įeina į Naująjį Testamentą.

Krikščionių religinė dogma - yra vienas Dievas trijuose asmenyse (Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas šventoji dvasia).
Krikščionybė per laiką skilo į daug dalių, tokias kaip: katalikybę, stačiatikybę, protestantizmą ir t.t.



#religijos, #religija, #Krikščionybė