Socialiniai tinklai
- LRT rašo:
Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pašalinimas iš socialinių tinklų – ne idealus ar net labai ydingas sprendimas, tačiau geresnio kelio nebuvo, o socialinių tinklų taisyklės turės keistis.
Tačiau dar sunkiau atsakyti, kas nutiko su socialiniais tinklais, kad jie privedė prie virtinės politinių krizių, tokių kaip Kapitolijaus šturmas, asmeninių duomenų naudojimo skandalai ir visuomenę skaldančios sąmokslo teorijos. Apie tai Vilniaus politikos analizės instituto renginyje ketvirtadienį diskutavo ekspertai.
Grįžome prie šamanų ir karo vadų laikų Pasak renginį moderavusios instituto ekspertės Indrės Vareikytės, sakoma, kad norint radikalizuoti žmogų, socialiniuose tinkluose pakanka šešių mėnesių.
„Aš padariau praktinį eksperimentą – pasekiau šešias konspiracijos teorijų grupes ir jau po mėnesio sienoje nebesimatė ne konspiracijos teorijų turinio“, – teigė ji.
Būtent socialiniai tinklai, technologijų kompanijos šiandien vis garsiau kaltinami kaip prisidedantys ne tik prie neapykantos kalbos kurstymo, sąmokslo teorijų platinimo, bet ir prie realių skaudžių, pasaulį sukrėtusių įvykių, pavyzdžiui, sausio mėnesį įvykusių riaušių Kapitolijuje.
Kapitolijaus šturmas
Diskusijoje dalyvavęs apžvalgininkas Vytautas Bruveris įspėjo, kad toks mąstymas, didžiųjų technologijų kompanijų kaltinimas, paradoksalu, primena tas pačias konspiracijos teorijas.
„Ar socialiniai tinklai yra priežastis, ar simptomas, katalizatorius? Aš nemanau, kad tai priežastis, tai yra erdvė. [Tačiau] socialiniai tinklai susina viešąją erdvę, griauna autoriteto ir ekspertizės sąvoką, niveliuoja ir primityvina – ir dėl to radikalizuoja“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Jis pridūrė, kad socialiniai tinklai pakeitė viešosios erdvės sąvoką apskritai – ji šiandien panašesnė į lauką, kuriame „kiekvienas gali atsinešti statinę ir rėkauti savo tiesą“.
„[Tai ne] diskusija, orientavimasis į bendrąjį gėrį, o orientavimasis į savo gentį. Žmonės priskiria save gentims, kur turi savo karo vadus, šamanus, patriarchus, matriarches. Tikslas – sunaikinti priešą kuo labiau žeminančiu būdu“, – apie socialinių tinklų kultūrą kalbėjo apžvalgininkas.
Atidengia nelygybę ir visuomenės skauduliusDiskusijoje dalyvavę pašnekovai atkreipė dėmesį, kad socialinių tinklų nesuprasime, jei nežiūrėsime į juos kaip į visuomenės atspindį, net jei tai, kas ten vyksta, nepriimtina ir nuo dalies bendratinklių norėtųsi atsiriboti.
„Vienas iš globalizacijos bruožų – pasaulyje auganti nelygybė. <...> Kai turi nuoskaudų, nori paaiškinti, kodėl esi įklimpęs tokioje situacijoje. Ir tada ateina grupės feisbuke ir suformuluoja, artikuliuoja, pateikia atsakymus. Nesvarbu, ar jie teisingi, ar neteisingi, bet pateikia atsakymus“, – sakė Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad būtent mažiau privilegijuoti, žemesniems visuomenės sluoksniams priklausantys žmonės yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis ir dezinformacija. Todėl, pasak ekspertės, socialinių tinklų problemų neišsprendžia žmonių išmetimas, grupių pašalinimas ar net situacijos, kuriose būtų bandoma kalbėtis su priešingą nuomonę turinčiais žmonėmis.
„Jei išmesime iš socialinių tinklų neapykantos grupes, jos niekur neišnyks. Reikalingos socialinės politikos priemonės, kontrolės priemonėmis to nepasieksi“, – mano D. Donauskaitė.
Jai pritarė ir diskusijoje dalyvavęs VU Filosofijos fakulteto dėstytojas dr. Karolis Jonutis.
„Ar mes nepanaikinsime politikos kaip tokios? <...> Mes dabar šiuos žmones matome arčiau savęs, bet nereiškia, kad anksčiau jų nebuvo“, – kalbėjo diskusijos dalyvis.
Ar cenzūruoti Trumpą?Pašnekovai svarstė, kad ateityje teks spręsti klausimą, kaip reguliuoti socialinių tinklų veikimą tarptautiniais ir teisiniais susitarimais. Tai nelengva, nes socialiniai tinklai yra verslo korporacijos, o, pavyzdžiui, algoritmai, pagal kuriuos jie veikia, – komercinė paslaptis. Galiausiai nėra aišku, kaip brėžti ribą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos.
Kol nėra taisyklių, socialiniai tinklai reaguoja savo nuožiūra, kaip nutiko ir Donaldo Trumpo paskyrų blokavimo atveju, o tai veda prie dar daugiau nepasitenkinimo. Diskusijos dalyviai kritikavo Tviterio sprendimą pašalinti buvusio JAV prezidento paskyrą, nors ir pripažino, kad tai buvo neišvengiama.
„Manau, tai dar labiau radikalizavo radikalesnius jo palaikytojus ir ta prasme tai buvo nelabai geras žingsnis. Precedentas įdomus, nes cenzūruoti politikus yra ne tas pats, kas cenzūruoti paprastus žmones. Su politiko cenzūra cenzūruoji ir labai didelę visuomenės dalį, ir tai reikėtų daryti labai atsargiai“, – sakė K. Jonutis.
Jo nuomone, šiandien neretai kalbama apie tvarkingesnius socialinius tinklus su mažiau neapykantos kalbos, tačiau toks „išvalymas“ sunkiai įsivaizduojamas praktiškai.
„Kokio mes norime socialinio tinklo? Kad įeini ir ten švaru, gražu viskas?“ – retoriškai klausė diskusijos dalyvis.
- Redaktorius rašo:
"Ar cenzūruoti Trumpą?, Atidengia nelygybę ir visuomenės skaudulius" <...> Jei nors trumpam nustotumėte skubėti ir skirtumėte bent šiek tiek savo dėmesio į tai, kaip monopolistiniai didieji socialiniai tinklai "administruoja" vartotojų paskyras, jūs tikrai patebėtumėte, kad blokuojamos yra visos paskyros kurių savininkų nuomonė ir pasaulėžiūra nesutampa su tų tinklų savininkų arba tų, kurie stovi už jų, nuomone, pasaulėžiūra bei vertybėmis.
Pavyzdys: pabandykite išreikšti atvirai priešišką, bet korektišką nuomonę apie homoseksualų veiklą, jų propaguojamas idėjas, vertybes ar viešai demonstruojamą simboliką - būkite tikri, tokie komentarai bus trinami, o jūsų paskyra bus blokuojama. Jei taip "neteisingai" bus pasielgta pirmą kartą - galimai bus apsiribota su trisdešimties dienų paskyros blokavimu, o jei "kitokia" nuomonė bus reiškiama dar kartą, su savo paskira bus galima atsisveikinti visam laikui.
Tai kur gi ta demokratija, žodžio ir saviraiškos laisvė kurias savo rezidentams garantuoja daugelis pasaulio valstybių?
#cenzūra #socialiniai #tinklai #tiesa #teisingumas #mintys #kitokia #nuomonė #Lietuva #pasaulis Šioje vietoje gali būti jūsų tekstinė reklama arba nuoroda į jūsų publikuojamą informaciją www.24min.lt forume.
8 643 66066